2022 m. gruodžio 4 d., sekmadienis

ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ

Zarasų rajono savivaldybės administracija. Sėlių a. 22, 32110 Zarasai, tel. (8 385) 37173, faks. (8 385) 37172, el.p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188753461.
  • Structure
  • TURIZMO INFORMACIJOS CENTRAS
  • lt kalba
  • en language
Versija neįgaliesiems
Informacija
image
Antazavės
zrs
 Antazavės seniÅ«nija
Seniūnas Algirdas Lekaveckas
Tel.: 8 385 36345; el. pašto adresas: [email protected]
Zalvės g. 13, Antazavės k., 32260 Antazavės sen., Zarasų r.
 
 
 
 
 
Antazavės seniÅ«nija išsidėsčiusi rytinėje rajono dalyje, seniÅ«nijos centras Antazavės kaimas – vietovė, įsikÅ«rusi netoli į vakarus nuo kaimo plytinčio Antazavės šilo bei kiek piečiau telkšančio Zalvio (Zalvės) ežero. SeniÅ«nijos centras nuo Dusetų mieto nutolęs per 10 km, nuo Zarasų – 24 km, nuo Utenos Antazavę skiria 51 km. 2019-01-01 dienai gyveno 889 gyventojų.
 
 Zarasų rajono savivaldybės taryba 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Antazavės seniÅ«nijos teritorijoje sudarė 5 seniÅ«naitijas:
1.
Antazavės pietinė
Antazavės k.
2.
Antazavės šiaurinė
Antazavės, Bakučių, Butiškių, Dervinių, Daržininkų, Ivoniškių, Latviškių, Lygalaukių, Marimanto, Navikų, Paivoniškių, Paveisėjų, Pazirnajo, Salinių, Sviliškių ir Zirnajų k.
3.
Kumpuolių
Alkaukos, Biržiniškio, Bugų, Bugų Šilelio, Gegužiškio, Joniškio, Kukariškio, Kumpuolių, Maniuliškių, Margavonių, PaliÅ«nių, Pamilgedžių ir Pailgių k.
4.
Rokėnų
Dembų, Dumblynės, Gipėnų, Ilgašilio, Joneikiškių, Meletiškių, Pakerių, Pazaduojos, Rokėnų, Pakačinės, Pasartės, Šlaitų, Velikuškių ir Zaduojos k.
5.
Šniukštų
Astraučiznos, Čičirių, Degutiškių, Duburaičio II, Dunduliškio, Didėjos, Paliesės, Šniukštų, Vėdarių ir Volungių k.
 
Antazavės kaimas, o jau XVIII a., čia pagal itin žymaus to meto architekto L. S. Gucevičiaus projektą, grafų Pliaterių iniciatyva įkurtas dvaras su 5 hektarų ploto parku. Paskutiniajame XVIII a. dešimtmetyje Kunigundos Pliaterienės pastangomis pastatyta Antazavės bažnyčia, klebonija bei špitolė, įkurta parapija. Ä®vairių šaltinių duomenimis tuomet parapija galėjusi turėti net apie 4000 žmonių.
 
Antazavė
 Kiek į šiaurę nuo Zalvio, aukštame šio ežero šlaite, 9 km į šiaurės rytus nuo Dusetų, įsikÅ«rusi Antazavė pirmą kartą paminėta XVI a. viduryje. Jos vietovaizdyje senas XVIII a. pabaigoje šiauriniame Zalvio ežero krante įkurtas dvaro parkas, dviaukšÄiai grafų rÅ«mai, Dievo Apvaizdos bažnyčia, o istorijoje – senos baltų genties – sėlių įamžinimas. Pasak kalbininko K. BÅ«gos šis vietovardis yra sėliškos kilmės ir kildintinas nuo Zalvės ežero pavadinimo. Čia pat prie Antazavės ošia šešių ežerų apsuptas Antazavės šilas, gausus čia gyvenančių miško žvėrių, pilnas kalnų, kalnelių, staigių nuokalnių.
 
Pakačinės piliakalnis
Antazavės šile esantį piliakalnį dar vadinamą Dembo vardu, rasite į pietus nuo Pakačinės kaimo, į rytus nuo Dembų vienkiemio, girininkijos miško 27 kvartale, pietiniame kalvos gale. Tai gana aukštas, mišku apaugęs kalnas, gynybiniams tikslams naudotas nuo II tÅ«kstantmečio prieš m.e. iki V-ojo m. e. a. Jis 1933 m. tyrinėtas Petro Tarasenkos, apie jį pasakojami pasakojimai, pasak kurių jis supiltas tais laikais, kai lietuviai kariavo su kardininkais ir ant jo seniau vaidendavosi.
 
Antazavės dvaro rūmai
Dvaro rÅ«mus XVIII a. pradžioje pastatė grafas Liudvikas Pliateris. Prie rÅ«mų išlikęs trijų terasų parkas, ovalo formos aikštė su gėlynais, du tvenkiniai. Pakalvėje tyvuliuoja gražus Zalvės ežeras, iš kurio vardo kilo Antazalvės, o vėliau – Antazavės vietovės pavadinimas. Manoma, jog šiuos rÅ«mus suprojektavo garsusis architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius savo jaunystės metais, bet tikrų duomenų apie tai nerasta. Tuo pat metu profesionaliai suprojektuota rÅ«mų aplinka. Po grafo Liudviko Pliaterio mirties 1788 m., dvarą valdė jo našlė grafienė Kunigunda Pliaterienė. Kai senoji grafienė nuseno, XIX a. ji Antazavės dvarą paskyrė vyriausiajam sÅ«nui Kasparui. XX a. pradžioje iki 1920 m. Antazavės dvarą valdė grafienė Bogumila Elžbieta Ropp - Roppienė.
 
Antazavės Dievo Apvaizdos bažnyčia
Svarbiausioji jos pastatymo priežastis buvo dvarininko I. Marikonio pasiryžimas Aleksandravėlėje įsteigti parapiją. Vėliau Antazavės dvaras, apylinkės palivarkai bei kaimai, kurie priklausė grafienei K. ValavičiÅ«tei-Pliaterienei, buvo priskirti prie naujos Aleksandravėlės parapijos. Aikšingoji Antazavės dvarininkė savo nepasitenkinimą susiklosčiusia situacija pareiškė Vilniaus vyskupui ir Vyskupijos tribunolui, tačiau nieko nepasiekė. Tik vėliau, kai K. ValavičiÅ«tės-Pliaterienės ir I. Marikonio byla atsidÅ«rė pas Varšuvoje gyvenusį popiežiaus nuncijų, bažnytinė vyresnybė, sutikus grafienei duoti žemės ir pastatyti bažnyčią, patenkino jos prašymą: 1794 m. antazaviškiai jau turėjo savo maldos namus. Medinė Antazavės Dievo Apvaizdos bažnyčia turi baroko architektÅ«ros bruožų, jos erdvė – bazilikinė, išorė – sudėtingų formų, o pastogės ir bokštų konstrukcijos, net kerčių sukirtimai, atlikti tik kirviu. Bažnyčios varpinė ir vartai statyti 1889 m.
 
Boleslovo Kontrimo koplyčia
Šią koplyčią pačiame senųjų kapinių centre pastatė B. Kontrimas, kuris carinėje Rusijoje buvo aukštas valdininkas. B. Kontrimas užsitarnavo emiratÅ«rą, vėliau gyveno savo Å«kyje Šniukštuose. Čia, koplyčioje, palaidotas ne tik jos statytojas, bet ir augintinė Elžbieta bei jos vyras V. Pupeikis. 
 
Paminklinis akmuo kompozitoriui Juozui Gruodžiui
Rokėnai – kompozitoriaus, pedagogo, dirigento, muzikos visuomenininko Juozo Gruodžio gimtinė. Dabar buvusią čia sodybą, kurioje 1884 m. gruodžio 20 d. gimė J. Gruodis, žymi 1966 m. lapkričio 13 d. atidengtas paminklinis akmuo, kurio skulptorius L. Žuklys. 1980 m. prie keliuko į J. Gruodžio gimtinę pastatytas R. Matulionio stogastulpis.
 
Poeto Antano Vienažindžio gimtinė
Už Jaskoniškių girios, rytiniame Sartų ežero krante esančiame Gipėnų kaime ant mėlynųjų Sartų pakrantės išlikusioje sodyboje, prabėgo ne viena lietuvių liaudies dainiaus Antano Vienažindžio vaikystės ir jaunystės vasara, palydėta pirmųjų jo dainų. Čia driekiasi takeliai, kuriais vaikšÄiojant poetui ir gimė tos dainingosios eilės, nuskambėjusios po visą Lietuvą. Gražu nÅ«nai poeto tėviškėje, džiugu žiÅ«rėti į tvarkingą sodybą, kuri išliko beveik nepakitusi: ilgas senovinis, galu į kelią gyvenamasis namas su erdvia ir šioms vietovėms bÅ«dinga priemene, senas svirnas, aukšti sodybą supantys medžiai, gėlių darželis, kryžius – viskas čia dvelkia ramumu ir praėjusių metų dvasia.
 
A. Vienažindys – vienas spalvingiausių XIX a. lietuvių literatÅ«ros asmenybių ir kÅ«rėjų. Jis rašÄ— sau ir savo artimiesiems, dažniausiai užrašytam tekstui sukurdamas melodiją ir ją išdainuodamas. Didelę įtaką poeto gyvenimui ir kÅ«rybai turėjo 1863 m. sukilimas ir po jo vykdytos represijos: ištremiama jo mylimoji R. Stauskaitė, uždraudžiama lietuviška spauda ir kalba mokyklose, bažnyčios verčiamos cerkvėmis. Visą tai poetas skaudžiai pergyveno. J. Tumas, tyrinėjęs poeto gyvenimą ir kÅ«rybą, teigė, kad A. Vienažindys – įdomi ir prieštaringa asmenybė. Jis buvo puikus pašnekovas, iškalbingas pamokslininkas, skardžiabalsis giesmininkas, puikiai grojo armonika, mielai bendravo su paprastais žmonėmis. Jis buvo praktiškas ir apdairus kunigas, išdidus žmogus, vienišumo valandėlėmis mąstantis apie prigimties, meilės, žmogaus likimo ir mirties paslaptis.
 
Tikime, kad norinčių pabÅ«ti garsaus poeto aplinkoje nestigs, o kiekvieną, apsilankiusį prie jo vaikystės sodybos norime pasveikinti nuoširdžiais poeto žodžiais: „Sveiks, kvietkeli, tu brangiausias…“
Antazavės Šilo mÅ«šio vieta
Tai Vytauto apygardos, Lokio rinktinės, Vyties kuopos partizanų dislokacijos ir mÅ«šio vieta, kurioje atstatytos dvi žeminės. 1944 m. rudenį ir žiemą čia su vyrais buvo įsikÅ«ręs vadas Mykolas Kazanas.
 
Ilgašilio pažintinis takas
Šiame take, kuris įrengtas Sartų regioniniame parke, galėsite pamatyti Ilgašilio pelkėje vykdytų gamtotvarkos darbų rezultatus: 13 ha atstatytų natÅ«ralių pelkinių buveinių bei pažinti čia esančias gamtines vertybes. Ilgašilio pelkėje ir jos apypelkiuose auga ir gyvena 21 augalų bei gyvÅ«nų rÅ«šis, įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą, iš kurių 5 yra retos ir nykstančios visoje Europoje. 7 pelkių, miškų ir pievų buveinių tipai, sutinkami Ilgašilio teritorijoje, taip pat sparčiai nyksta Europoje.
 
Šis takas – viena iš NATURA 2000 teritorijų, kuri įsteigta išsaugoti biologinę įvairovę ir gamtos sukurtas vertybes. Besidominantys gamtos palikimu šiame take gali rasti plačialapę klumpaitę, kurios vienintelė žinoma augimvietė Zarasų rajone yra tik čia, raibąją gegÅ«nę – vieną rečiausių gegÅ«nių rÅ«šių, lieknąjį švylį, sidabrinę visgę…
 
Ilgašilio pažintinio tako pelkės tvarkymo darbai pradėti 2005 metais.
 
Velikuškių piliakalnis
Žymus praeities tyrinėtojas, archeologas P. Tarasenka savo knygos „Rambyno burtininkas“ herojus apgyvendino prie šio garsiojo piliakalnio. Tai vienas iš žymiausių, labiausiai ištyrinėtų piliakalnių Zarasų rajone. Jis yra apie 1 km į šiaurę nuo Velikuškių kaimo, apie 1,5 km į šiaurės vakarus nuo Dusetų-Obelių kelio tilto per protaką tarp Sartų ir Zalvės ežerų, Sartų ežero rytinio kranto kalvoje. Tai vienas iš seniausių mÅ«sų krašto archeologijos paminklų, naudotas II tÅ«kstantmetyje prieš m.e. iki V-ojo m.e.a. Anksčiau tai buvo natÅ«rali kalva. Tyrinėjimų metu, kuriuos 1933 m. atliko P. Tarasenka, paaiškėjo, kad piliakalnyje buvo dirbtiniai įtvirtinimai, ypač iš mažiau saugių rytinės ir pietinės pusių. Tyrinėjimai patvirtino, kad piliakalnio papėdėje yra buvusi viena iš stambiausių šio krašto gyvenviečių, kurios gyventojai vertėsi žemdirbyste, gyvulininkyste, žvejyba bei medžiokle.
 
Maniuliškių piliakalnis
Piliakalnis yra netoli Maniuliškių kaimo. Tyrinėjant piliakalnių buvo rasta brÅ«kšniuotosios keramikos pavyzdžių, liudijančių jog piliakalnis buvo naudotas dar pirmojo tÅ«kstantmečio prieš Kristų antroje pusėje bei pirmojo tÅ«kstantmečio po Kristaus pirmoje pusėje. Pietinėje piliakalnio papėdėje rastos senovinės gyvenvietės liekanos. Yra pasakojama, jog greta piliakalnio guli didokas, plokšÄias akmuo, o po juo paslėptas lobis. Jei nori paimti tą lobį, reikia iš to akmens paimti akmenuką, įsidėti į burną  ir nešioti tris paras nepratariant nė žodžio, tačiau iki šiol niekas negalėjo išlaikyti akmenuko nekalbėdamas tris paras. Taip ir liko užburti lobiai po juos saugančiu akmeniu.
 

Tradicinių amatų centras Antazavės dvare 

Tradicinis Zarasų krašto amatų centras įsikÅ«ręs grafų Pliaterių XVIII a. pabaigoje pastatytame dvare Antazavėje. Cokolinėje rÅ«mų dalyje įrengtos medžio drožybos, audimo bei keramikos dirbtuvės – sukurta reikalinga techninė bazė tradicinių amatų produktams gaminti. Vyksta amatų demonstravimas. Amatininkai noriai dalijasi savo sukaupta patirtimi su kiekvienu apsilankiusiu. Amatų centre Antazavės dvare laukia pažintis su aukštaitiškais amatais, galimybė juos išbandyti ir pasisemti naujos patirties, susipažinsite su unikaliais tautodailininkų, amatininkų darbais.
 
 
 
(Naudota medžiaga: laikrašÄiai „Ūkininko patarėjas“, „Zarasų kraštas“, „Gimtinė“, „Utenis“, ,,Rasos“, žurnalas ,,KultÅ«ros barai“, P. Gipiškio „Zarasų kraštas“, S. Kirailytės „Antazavės krašto istorija“, L. Raubiškienės „Zarasai laiko vilnyse“, Sartų regioninio parko informacija, B. Kvyklio „Lietuvos bažnyčios“,  A. Žilėno „Zarasų kraštas“, A.Matiuko „Po Zarasų kraštą“)

 


2021-09-23
Koronavirusas
image
Komunalinės atliekos
image
Elektroninės paslaugos
image
epaslaugos
Verta dėmesio
image
 
Emocinė pagalba
 
veiklos ataskaitos
 
Zarasai
 
 
Informacija žiniasklaidai
 
Radiacinė sauga
 
Kurortiniai Zarasai
 
Bendruomeninių organizacijų taryba
  
Už švarius Zarasus
 
Projektai
 
 
Apklausa
 
Korupcijai ne
 
Zarasų būstas
 
Šildymas
 
Teise
 
Tvarkau Zarasus
 
Atranka
 
Valstybinė kalba
 
FB
 
112 

 

Teisinė pagalba

 

Love job

Apklausa
image
  • Ar rÅ«Å¡iuojate atliekas?