2022 m. spalio 2 d., sekmadienis

ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ

Zarasų rajono savivaldybės administracija. Sėlių a. 22, 32110 Zarasai, tel. (8 385) 37173, faks. (8 385) 37172, el.p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188753461.
  • Structure
  • TURIZMO INFORMACIJOS CENTRAS
  • lt kalba
  • en language
Versija neįgaliesiems
Informacija
image
Naujiena
zrs

Audito išvados šokiruoja: štai kas nutiko su Lietuvos miškais

ŠÄ¯ šeštadienį (rugsėjo 17 d.) švenčiama Miškininko diena, tačiau Lietuvos miškų situacija nėra džiuginanti. Lietuva neužtikrina miškų apsaugos ir vėluoja didinti miškingumą – tokias išvadas paskelbė auditą atlikusi Valstybės kontrolė. Ji nustatė, kad Lietuvos miškų bÅ«klė blogėja ir tai jau kelia didžiulį nerimą. Delfi domisi, kas iš tiesų vyksta su Lietuvos miškais.

 

Miškuose – rimtos problemos

Šių metų pavasarį Aplinkos ministerijos ir Valstybinių miškų urėdijos organizuotame nacionaliniame miškasodyje dalyvavo premjerė Ingrida Šimonytė, aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir kiti vykdomosios valdžios atstovai. Tačiau akivaizdu: vien tokiomis vienkartinėmis akcijomis rezultatų pasiekti neįmanoma.

 

Valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito išvados glumina. Lietuvos miškuose – didžiulės problemos, kurios reikalauja greitų ir efektyvių sprendimų.

 

„Neužtikrinama tinkama miškų ir juose esančių gamtinių vertybių apsauga: nepasiekti strateginiuose planavimo dokumentuose numatyti miškingumo tikslai; daugėja gyvÅ«nų, vabzdžių, ligų ar kt. veiksnių pažeistų medžių; tobulintinas Å«kinės veiklos miškuose kontrolės procesas; vėluojama nustatyti buveinių apsaugai svarbias teritorijas“, - teigiama valstybinio audito ataskaitoje.

 

Miškingumas didinamas nepakankamai

Valstybės kontrolė nustatė, kad strateginiuose dokumentuose numatyti miškingumo didinimo tikslai nepasiekti.

 

Aplinkos apsaugos strategijoje buvo numatyta, kad 2020 m. šalies miškingumas pasieks 34,2 proc. (2 233,3 tÅ«kst. ha), o 2030 m. – 35,0 proc. (2 285,5 tÅ«kst. ha), bet per 2016–2020 m. jis didėjo vidutiniškai 0,04 proc. (3,1 tÅ«kst. ha) kasmet ir 2020 m. siekė 33,7 proc. (2 202,2 tÅ«kst. ha). Jeigu jis bus didinamas tokiais tempais, 35 proc. miškingumas bus pasiektas tik 2047 m.

 

„Nacionalinėje miškų Å«kio sektoriaus plėtros 2012–2020 m. programoje ir Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje buvo numatyta, kad 2020 m. šalies miškingumas pasieks 34,2 proc. Norint pasiekti numatytus miškingumo tikslus 2016–2020 m. į Miškų valstybės kadastrą turėjo bÅ«ti įtraukta 46,3 tÅ«kst. ha, arba 0,7 proc. punkto miško žemės, bet 2016–2020 m. miškingumas (miško žemės plotas) padidėjo tik 15,4 tÅ«kst. ha arba 0,2 proc. punkto.

 

Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje nurodyta, kad iki 2030 m. planuojama miškingumą padidinti iki 35 proc. šalies teritorijos. XVIII Vyriausybė išsikėlė tikslą padidinti miškingumą iki 35 proc. šalies teritorijos iki 2024 m. arba 6 metais anksčiau, nei numatyta Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje. Siekiant šio tikslo miškingumą reikėtų padidinti 84 tÅ«kst. ha, arba 1,3 proc. punkto.

 

Per pastaruosius 5 metus miško žemės plotai kasmet vidutiniškai didėjo 3,1 tÅ«kst. ha. Jeigu ir toliau tokiais tempais bus didinamas miškingumas, užsibrėžti tikslai bus pasiekti tik po 27 m.“, – dėstoma ataskaitoje.

 

Taigi, norint šÄ¯ tikslą pasiekti 2024 m., kasmet į Miškų kadastrą reikia įtraukti 21,0 tÅ«kst. ha miško žemės plotų, t.y. 6,8 karto daugiau nei per pastaruosius 5 metus, siekiant šio tikslo 2030 m., kasmet į kadastrą reikėtų įtraukti 8,4 tÅ«kst. ha ne miško žemės, t.y. 2,7 karto daugiau nei per pastaruosius 5 metus.

 

„Ä®vertinę Valstybinės miškų tarnybos pateiktą informaciją apie 2016–2020 m. į Miškų kadastrą įtrauktus ne miško žemės plotus, apaugusius savaiminiais medynais, nustatėme, kad tik 36,3 proc. (545,7 iš 1 505,3 ha) jų įtraukta, kai vidutinis medynų amžius buvo nuo 20 iki 30 m., o 63,7 proc. (959,6 ha iš 1 505,3 ha) – kai viršijo 30 m.

 

(...) Valstybinė miškų tarnyba informavo, kad, preliminariais vertinimais, vis dar neinventorizuota ir į Miškų kadastrą neįtraukta apie 15,5 tÅ«kst. ha savaiminukais apaugusių ne miško žemės plotų“, - teigiama audito išvadose.

 

Laiku neinventorizavus ir į Miškų kadastrą neįtraukus savaiminukais apaugusių ne miško žemės plotų, neužtikrinama savaime susiformavusių miškų apsauga, nėra prievolės miško valdytojui sekti jo bÅ«klę, ugdyti ir prižiÅ«rėti augantį medyną. Taip pat nėra ribojimų tokio miško kirtimams ir reikalavimų atkurti iškirstą miško plotą.

 

Laiku nenustatomos miškų grupės

Valstybės kontrolė nustatė ir dar vieną problemą: miškų grupė pagal Å«kininkavimo tikslus nustatyta ne visiems miškų plotams.

 

„Nustatėme, kad 2021 m. gruodžio 1 d. 28,4 tÅ«kst. ha miško žemės (1,3 proc.) nebuvo priskirta miško grupė, nebuvo parengtos ir miško tvarkymo schemos, kurios bÅ«tinos norint miško plotą priskirti konkrečiai grupei. Apie penktadalis (6,0 tÅ«kst. ha iš 28,4 tÅ«kst. ha, 21,2 proc.) miško plotų, nepriskirtų miškų grupėms, į Miškų kadastrą įtraukta prieš 9 ar daugiau metų“, - nurodoma ataskaitoje.

 

Kodėl svarbu nustatyti miškų grupes? Kol miškų plotai nėra priskirti atitinkamai miškų grupei, laikomasi nuostatos, kad šie plotai yra IV grupės – Å«kiniai miškai. Ūkininkavimo šiuose miškuose tikslas – nepertraukiamai tiekti medieną. Šioje grupėje esantiems miškams numatyta mažiausiai apribojimų. Miškų plotams ilgą laiką nenustačius miškų grupės, miškai gali bÅ«ti tinkamai neprižiÅ«rimi, juose vykdoma Å«kinė veikla, kuri nustačius I–III grupes, turėtų bÅ«ti ribojama.

 

Nepakankama medžių apsauga nuo ligų ir kenkėjų

Audito išvadose priekaištų pažerta ir Valstybinei miškų tarnybai, kuri pavaldi Aplinkos ministerijai.

 

Miškai bÅ«tų saugomi nuo ligų ir kenkėjų, jei Valstybinė miškų tarnyba, užfiksavus didelio masto medynų pažeidimus, visais atvejais nustatytų priežastis, įvertintų masinio išplitimo židinių susidarymo riziką, rekomenduotų profilaktines ar naikinamąsias priemones, stebėtų taikomų priemonių efektyvumą. Tačiau, Valstybės kontrolės teigimu, tai daroma labai retai.

 

„Ä®vertinę 41 atsitiktinės atrankos bÅ«du atsirinktą atvejį, kai buvo užregistruotas didelio masto pažeidimas, nustatėme, kad tarnyba tik 1 atveju (2,4 proc.) nustatė pažeidimo priežastį, įvertino masinio išplitimo židinių susidarymo riziką, rekomendavo priemones, stebėjo jų efektyvumą. Kitais atvejais miško valdytojai patys nustatė pažeidimo priežastį ir pasirinko priemones pažeidimui šalinti atsižvelgdami į tarnybos interneto svetainėje skelbiamą bendrą informaciją apie galimas naudoti priemones pagal ligos, kenkėjo tipą. Interneto svetainėje skelbiama informacija yra bendra, nurodanti keletą galimų priemonių. Kiekvienos situacijos nevertinant individualiai, o pateikiant tik bendras rekomendacijas miško savininkams apie siÅ«lomas priemones ligos židinio plitimui suvaldyti gali bÅ«ti pasirinktos ne pačios efektyviausios priemonės ligos židinių plitimui sustabdyti“, – dėstoma ataskaitoje.

 

Taip pat atliekant auditą nustatyta, kad 3 atvejais apie miško pažeidimą Valstybinei miškų tarnybai buvo pranešta skambučiu, raštu ar el. paštu. Aplinkos ministerija ir Valstybinė miškų tarnyba tokį pranešimo bÅ«dą laiko tinkamu, tačiau 2 atvejais iš 3 (66,7 proc.) tarnyba nenustatė pažeidimo priežasties, nevertino išplitimo rizikos, neatliko kitų bÅ«tinų veiksmų.

 

Nacionalinėje miškų Å«kio sektoriaus plėtros 2012–2020 metų programoje buvo iškeltas tikslas išsaugoti ir gausinti Lietuvos miškus ir jų išteklius. Buvo numatytas siekis, kad pažeistų medžių skaičius 2020 m. neviršytų 16 proc., tačiau nuo 2016 iki 2020 m. ši reikšmė padidėjo 6,4 proc. punkto ir pasiekė 23,1 proc.

 

Nepakankamai saugomos retos ir nykstančios rÅ«šys

Buveinės ir rÅ«šys, kurioms gresia išnykimas, sudaro Bendrijos gamtos paveldo dalį, o jų išlikimui kylantys pavojai nepaiso valstybinių sienų, todėl joms išsaugoti numatyta steigti specialias saugomas teritorijas ir sukurti vientisą Europos ekologinį tinklą „Natura 2000“. Siekiant užtikrinti šių teritorijų apsaugą, svarbu nustatyti apsaugos tikslus ir periodiškai atlikti šiose teritorijose esančių gamtinių vertybių stebėseną.

 

Vis dėlto, kaip nustatė auditoriai, Lietuva iki 2021-10-01 pasiÅ«lė nepakankamai teritorijų, kurios galėtų bÅ«ti įtrauktos į „Natura 2000“ ir nesuformavo tinkamo „Natura 2000“ tinklo. Papildomai turėtų bÅ«ti pasiÅ«lyta įtraukti į šÄ¯ tinklą 56,7 tÅ«kst. ha miško buveinių, o buveinių apsaugai svarbios teritorijos nustatytos dar 102,5 tÅ«kst. ha miško buveinių.

 

„Nuo 2009 m. balandžio mėn. iki 2021 m. spalio mėn. iš 338 Europos Komisijos patvirtintų Bendrijos svarbos teritorijų nustatytos 210 (62,1 proc.) buveinių apsaugai svarbios teritorijos, kuriose yra miškų buveinių. Iš jų tik 20,5 proc. (43 iš 210) nustatyta ne vėliau kaip per 6 metus nuo Europos Komisijos sprendimo patvirtinti jas Europos Bendrijos svarbos teritorijomis. Daugumos (167 iš 210, t.y. 79,5 proc.) buveinių apsaugai svarbių teritorijų nustatymas užtrunka ilgiau nei 6 metus. 34 proc. (57 iš 167) šių teritorijų nustatymas truko daugiau nei 12 metų, taigi 2 kartus ilgiau nei numatytas maksimalus terminas“, – teigiama išvadose.

 

Valstybės kontrolės surinkta statistika rodo, kad Lietuva saugodama retas ir nykstančias rÅ«šis, nepersistengia.

 

„37,9 proc. (128 iš 338) Europos Bendrijos svarbos teritorijų nenustatytos buveinių apsaugai svarbios teritorijos. Iš jų 20,3 proc. (26 iš 128) dar nesuėjęs maksimalus terminas šiai apsaugos teritorijai nustatyti, o 79,7 proc. (102 iš 128) jos nenustatytos daugiau nei 6 metus, iš jų 64,7 proc. (66 iš 102) sudaro teritorijos, kuriose nenustatytos buveinių apsaugai svarbios teritorijos daugiau nei 12 metų“, - dėstoma auditorių vertinime.

 

Ir tokie lėti tempai neliko nepastebėti Europos Komisijos. Ji prieš Lietuvą pradėjo pažeidimo procedÅ«rą.

 

„Dėl to, kad Lietuva Europos Komisijai pateikė nepakankamą teritorijų sąrašÄ…, kuriose gali bÅ«ti nustatytos buveinių apsaugai svarbios teritorijos, ir nustatytais terminais (kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 6 metus) po to, kai pasiÅ«lytą vietovę Europos Komisija patvirtina Europos Bendrijos svarbos teritorija, joje nenustato buveinių apsaugai svarbios teritorijos, Europos Komisija pradėjo pažeidimo procedÅ«rą prieš Lietuvą“, - aiškinama išvadose.

 

Svarbu suprasti, kad laiku nenustačius buveinių apsaugai svarbių teritorijų gali bÅ«ti neapsaugotos nykstančios, retos gyvÅ«nų, paukšÄių ar augalų rÅ«šys.

 

Nevykdoma ypač vertingų teritorijų stebėsena

Siekiant išsaugoti gamtines vertybes neužtenka teritorijose, kuriose jų randama, nustatyti buveinių apsaugai svarbias teritorijas, bet bÅ«tina užtikrinti jų apsaugą ir palaikyti, o kur reikia, atkurti palankią bÅ«klę gamtinių vertybių apsaugai. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai pavesta organizuoti šių teritorijų apsaugą, tvarkymą, priežiÅ«rą.

 

Aplinkos ministerija nustatydama buveinių apsaugai svarbias teritorijas, nustato ir jų apsaugos tikslus, bet jie labai abstraktūs. Tai nustatė Valstybės kontrolė.

 

Ä® tai dėmesį atkreipė ir Europos Komisija: „Europos Komisija pradėjo pažeidimo procedÅ«rą prieš Lietuvą, nes, Komisijos nuomone, Lietuva iš esmės ir sistemingai nesilaikė įpareigojimo nustatyti pakankamai išsamius konkrečių teritorijų apsaugos tikslus. Apsaugos tiksluose neapibrėžta pageidaujama apsaugos bÅ«klė kiekvienos saugomos buveinės ir rÅ«šies, dėl kurių teritorija buvo įsteigta. Tikslai ne visada išmatuojami ir tokie, už kurių įgyvendinimą bÅ«tų galima atsiskaityti (nesudarytos sąlygos atlikti stebėseną), nėra išsamÅ«s (požymiai ir tikslai turėtų apimti saugomo elemento savybes, pagal kurias jo bÅ«klę galima apibÅ«dinti kaip palankią arba nepalankią) ir pakankamai aiškÅ«s, kad jais remiantis bÅ«tų galima įdiegti praktines apsaugos priemones“, – dėstoma audito išvadose.

 

Anot auditorių, Aplinkos ministerija tik nuo 2021-09-07 pradėjo nustatyti naujo formato apsaugos tikslus, kuriuose nurodomi buveinių bei augalų ir gyvÅ«nų rÅ«šių geros apsaugos bÅ«klės kriterijai. Iki 2022-05-10 jie nustatyti tik 6,2 proc. (13 iš 210) miškų buveinių.

 

„Norint įvertinti numatytų apsaugos tikslų pasiekimą, reikia atlikti buveinių apsaugai svarbių teritorijų stebėseną. Miškuose esančių buveinių stebėsena, apimanti tokius parametrus kaip charakteringų augalų įvairovė ir skaitlingumas, augalų bendrijų struktÅ«ra ir išsidėstymas, buveinių užimamas plotas, hidrologinis režimas turi bÅ«ti vykdoma nerečiau kaip kas 3 metai. Pirmosios 61 buveinės apsaugai svarbi teritorija buvo nustatyta 2018 m., tačiau stebėsena iki 2021-12-31 nebuvo vykdyta“, – rašoma išvadose.

 

Taigi, kad bÅ«tų paspartintas miško ploto didėjimas ir miškų apsauga Valstybės kontrolė Aplinkos ministerijai pateikė rekomendacijų. Pirmiausia – siekiant užtikrinti ekologinį stabilumą ir kovoti su klimato kaita, vykdyti miškingumo didinimą spartinančias priemones.

 

„Siekiant užtikrinti savaime susiformavusių miškų apsaugą, ne vėliau kaip per 5 metus inventorizuoti ir į Miškų kadastrą įtraukti visus ne miško žemėje susiformavusius miškus, kurių vidutinis amžius ne mažesnis nei 20 metų. Siekiant nustatyti pagrindinius Å«kinius reikalavimus ir apsaugoti miškus, ne vėliau kaip per 3 metus nuo įtraukimo į Miškų kadastrą nustatyti miškų grupę. Siekiant apsaugoti retus gyvÅ«nus, paukšÄius, augalus nuo išnykimo, užtikrinti, kad Europos Bendrijos svarbos teritorijose nustatytais terminais bÅ«tų nustatytos buveinių apsaugai svarbios teritorijos. Siekiant apsaugoti nykstančius, retus gyvÅ«nus, paukšÄius, augalus, užtikrinti, kad į „Natura 2000“ tinklą bÅ«tų įtraukta ne mažiau kaip 60 proc. kiekvienos rÅ«šies prioritetinių ir 20 proc. neprioritetinių miško buveinių“, - pasiÅ«lymus pateikė Valstybės kontrolė.


Aplinkos ministerija pirštu beda į buvusius ministrus

Dėl Valstybės kontrolės atlikto audito su klausimais kreipėmės į Aplinkos ministeriją.

 

Valstybės kontrolė nustatė, kad miškingumas Lietuvoje didinamas nepakankamai. Nepasiekiami Aplinkos apsaugos strategijoje numatyti tikslai. Todėl paklausėme, kodėl, Aplinkos ministerijos vertinimu, neužtikrinamas miškingumo didėjimas? Kokių priemonių ministerija dėl to planuoja imtis?

 

Aplinkos ministro Simono Gentvilo patarėja Aistė Žilinskienė Delfi pateikė štai tokį atsakymą: „Norint padidinti šalies miškingumą, bÅ«tina sąlyga – turėti mišku neapaugusių plotų, kuriuose miškas niekada neaugo, kad juose bÅ«tų galima sodinti mišką. Nors valstybinės reikšmės miškų valdytoja VÄ® Valstybinių miškų urėdija išaugina ir ateityje gali išauginti pakankamai miško sodmenų naujiems miškams veisti, tačiau ji neturi plotų, kur tą mišką sodinti. Laisvos valstybinės žemės fondo žemės valdytoja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos anksčiau prioritetą teikė ir dabar teikia šių plotų nuomai privačių žemių savininkams, kurie mieliau renkasi žemės Å«kio veiklą ir tiesiogines išmokas už deklaruojamas žemės Å«kio naudmenas nei augina mišką. Miško priežiÅ«ra, apsauga ir ugdymas reikalauja kelių dešimtmečių pastangų ir nemažų investicijų, o finansinė grąža galima tik po 60-100 metų. Tai pagrindinės priežastys, kad šalies miškingumas didėja lėtai.

 

Nepaisant šių priežasčių, 2021-2022 m. Aplinkos ministerija kartu su Žemės Å«kio ministerija pakeitė nemažai miško veisimą reglamentuojančių teisės aktų, ir žymiai sumažino administracinę naštą privačių žemių savininkams, norintiems įveisti naujus miškus, pakeisdama pagrindinius šÄ¯ procesą reglamentuojančius teisės aktus: jeigu veisiamo miško arba savaiminukais apaugusios žemės 10 ha ir mažiau, atsisakyta rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektus miškui veisti; leidžiama mišką veisti bet kokio našumo žemėje, jeigu nėra kitų gamtinių vertybių, kurių apsaugai miškas darytų neigiamą įtaką; sprendimus dėl miško veisimo ar savaiminukais apaugusių plotų įtraukimo į miško žemės apskaitą dabar „vieno langelio“ principu priima viena institucija – dėl miško veisimo – Nacionalinė žemės tarnyba, dėl savaiminukų – Valstybinė žemės tarnyba; nustatyta daugiau galimybių įveisus mišką nekeisti pagrindinės žemės naudojimo paskirties; supaprastinta žemės naudmenų keitimo procedÅ«ra, jeigu atlikti kadastriniai matavimai ir kt.“

 

Taip pat neinventorizuota ir į Miškų kadastrą neįtraukta apie 15,5 tÅ«kst. ha savaiminukais apaugusių ne miško žemės plotų. Kodėl iki šiol toks didelis plotas neapskaityto miško? Kada, Aplinkos ministerijos vertinimu, šis darbas bus galutinai padarytas? Tokį klausimą uždavėme Aplinkos ministerijai.

 

„15,5 tÅ«kst. ha savaiminukais apaugusių privačios žemės plotų inventorizuota, bet neįtraukta į apskaitą dėl to, kad savaiminukų vidutinis amžius – mažesnis kaip 20 metų. LR miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savaiminukais apaugusi ne miško žemė įtraukiama į miško žemės apskaitą tik tada, kai savaiminukų vidutinis amžius – ne mažesnis nei 20 metų. Kitu atveju bÅ«tinas žemės savininko prašymas priskirti šiuos plotus miškui. Todėl Valstybinė miškų tarnyba negali savavališkai šių plotų įtraukti į miško žemės apskaitą, jeigu to nenori žemės savininkas. Aplinkos ministerija šiais metais planuoja parengti ir teikti Seimui minėto Miškų įstatymo 13 str. pakeitimą, kad bÅ«tų galima įtraukti į miško žemės apskaitą ir savaiminukais apaugusius plotus, kurių vidutinis amžius ne mažesnis nei 10 metų“, - nurodė A. Žilinskienė.

 

2021 m. gruodžio 1 d. duomenimis, Miškų kadastre buvo įregistruoti 28,4 tÅ«kst. ha miško žemės, kuri nebuvo priskirta miško grupėms. Ministerijos paklausėme, kodėl nebuvo parengtos tvarkymo schemos.

 

„Miškų tvarkymo schema yra valstybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, rengiamas šalies apskričiai (apie 1/10 šalies teritorijos), paprastai kas 10 metų. Pažymėtina, kad paskutiniais metais kasmet šalyje įveisiama apie 1000 ha naujų miškų, taip pat nemažai inventorizuojama medžių savaiminukais. Kasmet, ar kas keletą metų, rengti valstybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentą, kuris paprastai rengiamas du metus, vien dėl naujų miškų priskyrimo miškų grupėms yra netikslinga. Be to, miškai, nepriskirti I, II, III miškų grupėms, priskiriami IV grupės Å«kiniams miškams.

 

Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje vyksta Nacionalinio miškų susitarimo (toliau – NMS) rengimo procesas, kurį inicijavo Aplinkos ministerija. NMS rengimo procese nagrinėjami ir miškų priskyrimo miškų grupėms klausimai. Šio proceso metu kalbėta apie šiandieninio miškų grupių modelio atitiktį stiprėjantiems klimato kaitos ir biologinės įvairovės išsaugojimo iššÅ«kiams, taip pat kintantiems visuomenės poreikiams. Baigus procesą, atsižvelgiant į priimtus susitarimus, bus rengiami Miškų įstatymo ir Vyriausybės patvirtintų miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvų pakeitimo projektai, kuriais bus siekiama išspręsti ir Valstybės kontrolės keliamus klausimus“, - teigė A. Žilinskienė.

 

Dėl to, kad Lietuva Europos Komisijai pateikė nepakankamą teritorijų sąrašÄ… ir nustatytais terminais nenustato buveinių apsaugai svarbios teritorijos, Europos Komisija pradėjo pažeidimo procedÅ«rą prieš Lietuvą. Taigi, Aplinkos ministerijos paklausėme, kodėl nevykdomi šie įsipareigojimai? Ir ko ministerija ketina imtis, kad situacija pasikeistų?

 

„Aplinkos ministerija pripažįsta, kad kai kurių buveinių apsaugai svarbių teritorijų (toliau – BAST) steigimas užtrunka ilgiau nei yra numatyta Buveinių direktyvoje. Tokią situaciją sąlygojo žmogiškųjų ir finansinių išteklių trÅ«kumas bei buvusių ministerijos vadovų sprendimai neskirti dėmesio BAST nustatymo procedÅ«rai. Proceso pagrindinis iššÅ«kis yra tas, kad prieš nustatant BAST reikia užtikrinti bÅ«tinąsias apsaugos priemones EB svarbos natÅ«ralioms buveinėms ir (ar) rÅ«šių radavietėms. Tai reiškia, kad prieš formaliai nustatant BAST, teritorija turi patekti į saugomą teritoriją arba teritorijai turi galioti kiti teisės aktai, užtikrinantys buveinių ir rÅ«šių apsaugą, arba su žemės savininku sudaryta apsaugos sutartis. Šių bÅ«tinųjų apsaugos priemonių nustatymas dažnu atveju užtrunka ilgiau nei 6 metus.

 

Aplinkos ministerijos iniciatyva šių metų Lietuvos Respublikos biudžete yra numatyta 2 mln. Eur vertingiausių miškų išpirkimui ir apsaugos sutarčių sudarymui. Šiais metais pradedamos 17-os saugomų teritorijų steigimo arba esamų saugomų teritorijų plėtros veiklos. Planuojama, kad šios veiklos bus tęstinės ir bus tęsiamos iki pilno šalies įsipareigojimų pagal Buveinių direktyvą įvykdymo“, - taip situaciją įvertino A. Žilinskienė.

 

Valstybinė miškų tarnyba: tai yra teoriniais skaičiavimais paremta prielaida

Klausimų turėjome ir Valstybės kontrolės audito ataskaitoje minimai Valstybinei miškų tarnybai. Jai priminus, kad neinventorizuota ir į kadastrą neįtraukta apie 15,5 tÅ«kst. ha savaiminukais apaugusių ne miško žemės plotų, paklausėme, kodėl iki šiol yra toks didelis plotas neapskaityto miško? Kada, tarnybos vertinimu, šis darbas bus galutinai padarytas?

 

Valstybinės miškų tarnybos atstovas Ūdrys Staselka pateikė štai tokį atsakymą: „15,5 tÅ«kst. ha yra teoriniais skaičiavimais paremta prielaida. NebÅ«tinai inventorizacijos metu tiek bus inventorizuota. Ne visi savaiminukai iš to ploto yra jau miškas, nes savaiminukai skirstomi į dvi grupes: 1) iki 20 metų amžiaus (mišku gali tapti tik savininko prašymu); 2) 20 metų ir didesnio amžiaus (informavus žemės savininką įregistruojama kaip miškas). Pirmos grupės miškas gali bÅ«ti iki 2 trečdalių nurodyto ploto.

 

Savaiminukų inventorizacija nėra baigtinis procesas. Jis tęsiamas nuolat 5-10 metų periodiškumu, atskirais regionais, išÅ¾valgant visą šalies teritoriją. Po to ciklas kartojamas. VMT kasmet inicijuoja savaiminukų inventorizaciją. Tarnyba viešo konkurso bÅ«du nustato paslaugos teikėjus, informuoja žemės savininkus apie jų valdomuose žemės sklypuose išaugusį mišką, o po informavimo duomenis įregistruoja Miškų kadastre ir ne miško žemės apaugančios mišku duomenų bazėje. Šiuo metu savaiminukų inventorizacija vykdoma AnykšÄių, Dubravos, Kazlų RÅ«dos, Nemenčinės, Prienų, Radviliškio, Šalčininkų ir Ukmergės regioninių padalinių administracinėse ribose.“

 

Be to, audito išvadose konstatuota, kad Valstybinė miškų tarnyba, gavusi informaciją apie vabzdžių, ligų ar kitų veiksnių sukeltą didelio masto miško pažeidimą, turėtų nustatyti pažeidimo priežastį, vertinti masinio išplitimo židinių susidarymą, rekomenduoti profilaktines ar naikinamąsias priemones, stebėti taikomų priemonių efektyvumą. Tačiau didžiąja dalimi VMT, Valstybės kontrolės vertinimu, to nedaro (apsiriboja bendromis universaliomis rekomendacijomis) ir dėl to nukenčia miškas. Tarnybos paklausėme, kodėl susiklostė tokia praktika?

 

Ū. Staselka pateikė tokį atsakymą: „Vykdydama LR Miškų įstatymo nuostatas, Valstybinė miškų tarnyba nuolat vykdo miškų bÅ«klės bei svarbiausių kenkėjų stebėseną, prognozuoja ligų ir kenkėjų pažeidimus, koordinuoja miško sanitarinės apsaugos priemonių taikymą. Esant masinio išplitimo židinių susidarymo prognozei, informuojama Aplinkos ministerija (siÅ«loma tinkamiausia priemonė, vieta/židinių ribos, rekomenduojama apimtis, atlikimo laikas, sudaroma preliminari sąmata ir kt.). Aplinkos ministerijai skyrus lėšas, VMT organizuoja viešuosius pirkimus, organizuoja ir prižiÅ«ri naikinimo priemonių atlikimą, įvertina priemonių efektyvumą. Ši praktika susiklostė maždaug nuo 2000 m., todėl pastaraisiais metais kenkėjų masinio dauginimosi židinių plotai žymiai sumažėjo – nuo 24,4 tÅ«kst. ha 1994 m. ir 37,5 tÅ«kst. ha 1995 m. iki 2000 ha 2018 m., 6600 ha 2019 m.


Šios veiklos nereikia sutapatinti su reguliaria miško apsauga nuo ligų ir kenkėjų. Saugoti mišką nuo ligų ir kenkėjų privalo miško valdytojai, savininkai ir naudotojai. Valstybinė miškų tarnyba juos konsultuoja. Tai nustato Lietuvos Respublikos Miškų įstatymas.“

 

Informacija paimta iš delfi.lt

 

Tuo tarpu, 2012 metais spalio mėn. Jeilio (JAV) universitetui paskelbus kasmetinius vertinimus paaiškėjo, kad Lietuvos miškai buvo saugomi geriausiai pasaulyje.

 

JAV mokslininkams atliekant miškų išsaugojimo vertinimą, vadovautasi trimis kriterijais:

medynų tÅ«rio pokyčiai (vertinimo laikotarpis: 1995-2010 m.);

miško kirtimai (vertinimo laikotarpis: 2000-2010 m.);

miškingumo pokyčiai (vertinimo laikotarpis: 2000-2010 m.).
 

Lietuvos valstybinio miško sektoriaus generuojama nuosavo kapitalo grąža buvo didžiausia.

Lietuva.................................16,3 proc.
Suomija.................................13,9 proc.
Žemutinė Saksonija...............10,5 proc.
Lenkija...................................10,4 proc.

 

Generuojama turto grąža buvo:
Lietuvoje – 8,4 proc.,
Švedijoje – 7,1 proc.

 

 
Vidutinis tÅ«ris 1 ha          
Vidutinis prieaugis 1 ha
Lietuva
218
5,7
Estija
203
5,6
Latvija
189
5,0
Švedija
119
4,7
Suomija
99
4,6

 

 

Palyginti su ankstesniais metais, 2012 m. valstybiniai miškai veiklos ir pelno mokesčių šalies biudžetui sumokėjo 16 kartų daugiau, o visų mokesčių santykis su gautomis pajamomis buvo 42 proc. (didžiausias Europoje).

 

Po gerai veikiančios miškų sistemos išdraskymo, 2017 m. Zarasų rajone sunaikinta per 30 darbo vietų, išvaikyti aukštos kvalifikacijos specialistai ir sunaikintas gerai veikęs Dusetų medelynas su įrengtomis laistymo sistemomis ir visa infrastruktÅ«ra.


Zarasų rajono savivaldybė 2022-09-16 12:43:22
Koronavirusas
image
Komunalinės atliekos
image
Elektroninės paslaugos
image
epaslaugos
Verta dėmesio
image
 
Emocinė pagalba
 
veiklos ataskaitos
 
Zarasai
 
 
Informacija žiniasklaidai
 
Radiacinė sauga
 
Kurortiniai Zarasai
 
Bendruomeninių organizacijų taryba
  
Už švarius Zarasus
 
Projektai
 
 
Apklausa
 
Korupcijai ne
 
Zarasų būstas
 
Šildymas
 
Teise
 
Tvarkau Zarasus
 
Atranka
 
Valstybinė kalba
 
FB
 
112 

 

Teisinė pagalba

 

Love job

Apklausa
image
  • Ar rÅ«Å¡iuojate atliekas?