Didžiųjų raidžių rašymo pavadinimuose atmintinė

1. Didžiosiomis raidėmis pradedami rašyti švenčių ir renginių pavadinimai. Jei pavadinimą sudaro
keli žodžiai, tik pirmasis rašomas didžiąja raide, pvz.: Naujieji metai Motinos diena Pasaulio
lietuvių sporto žaidynės.

2. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme nustatyti tokie oficialūs švenčių dienų pavadinimai:

Nustatyti šias atmintinas datas:

1) sausio 1-oji – Naujųjų metų diena;
2) vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena;
3) kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena;
4) sekmadienis ir pirmadienis – krikščionių Velykų dienos;
5) gegužės 1-oji – Tarptautinė darbo diena;
6) pirmasis gegužės sekmadienis – Motinos diena;
7) pirmasis birželio sekmadienis – Tėvo diena;
8) birželio 24-oji – Rasos ir Joninių diena;
9) liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena;
10) rugpjūčio 15-oji – Žolinė (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena);
11) lapkričio 1-oji – Visų Šventųjų diena;
12) lapkričio 2-oji – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena;
13) gruodžio 24-oji – Kūčių diena;
14) gruodžio 25-oji ir 26-oji – Kalėdų dienos.

3. Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatyme pateiktas 96-ių atmintinų dienų sąrašas.

Nustatyti šias atmintinas dienas:

4. Dažnai kalendorinis šventės pavadinimas, nors ir neįteisintas įstatymuose, yra prasminio šventės
pavadinimo sinonimas ir už prasminį gal net žinomesnis. Tad švenčių pavadinimų, sudarytų ne tik
iš prasminių žodžių, bet ir iš datos, pirmasis žodis rašomas didžiąja raide. Taigi švenčiame Rugsėjo
1-ąją, arba Mokslo ir žinių dieną, Vasario 16-ąją, arba Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Kovo 8
ąją, arba Moters dieną (Tarptautinę moterų solidarumo dieną), Kovo 11-ąją, arba Lietuvos
nepriklausomybės atkūrimo dieną. Tais atvejais, kai mėnuo ir diena vartojami tik datos reikšme,
didžioji raidė nevartojama – rašoma mažąja raide, pvz.: Mokslo ir žinių diena švenčiama rugsėjo 1
ąją. Žalgirio mūšio diena yra liepos 15-oji.

5. Ne klaida vartoti švenčių pavadinimus be žodžio šventas, tačiau jei šis žodis ar jo sutrumpinimas
šv. vartojamas, tai jį rašyti reikia mažąja raide, nes jis neįeina į šventės pavadinimą. Tačiau
stilistiškai, religiniuose tekstuose didžioji raidė gali būti vartojama, pvz.: šv. Velykos (ir Šv.
Velykos) šv. Kalėdos (ir Šv. Kalėdos) Trumpinys šv. rašomas didžiąja raide, kai įeina į geografinį
tikrinį pavadinimą ar eina kitokio tikrinio pavadinimo pirmuoju žodžiu, pvz.: Šv. Elenos sala, Šv.
Stepono gatvė, Šv. Morkaus aikštė; Šv. Jonų bažnyčia, Šv. Onos atlaidai, Šv. Valentino diena, Šv.
Kristoforo kamerinis orkestras. Stilistiškai didžiąja raide rašomi tokie religiniai sudėtiniai
pavadinimai, kaip Šventoji Dvasia, Šventasis Tėvas, Šventasis Raštas, Švenčiausiasis Sakramentas.
Šiuose pavadinimuose rekomenduojama būdvardžio netrumpinti.

6. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (Vilnius, 2000, p. 644) ir „Lietuvių kalbos žodyne“ (t. 11,
Vilnius, 1978, p. 183) teikiama Rasos šventė (ji dar vadinama Kupolė (Kupolės), Krešė (Krešės),
Rasos, Vainikų šventė).

7. Į Darbo kodeksą įrašytas stilistinis pavadinimo variantas Visų Šventųjų diena (abu žodžiai
pradedami didžiąja raide). Laikantis bendrųjų rašybos taisyklių, tik pirma šventės pavadinimo raidė
būtų didžioji – Visų šventųjų diena.

8. Pagal bendrąsias rašybos taisykles tik pirmasis šventės pavadinimo žodis rašytinas didžiąja raide – Trys karaliai, tačiau stilistiniais sumetimais galėtų būti rašomos abi didžiosios raidės (Trys
Karaliai).

9. Užgavėnės švenčiamos likus 7 savaitėms (46 dienoms) iki Velykų. Pirmoji diena po Užgavėnių
vadinama Pelenų diena. Po Užgavėnių prasideda gavėnia. Tai septynių savaičių pasninkas ir
atgailos laikas nuo Užgavėnių iki Velykų. Gavėnia, kaip ir kiti laikotarpių pavadinimai, rašomas
mažąja raide: adventas (keturių savaičių laikotarpis prieš Kalėdas), pasninkas, šabas, ramadanas.

10. Renginių tiesioginės reikšmės pavadinimai, dažniausiai sudaryti iš vietovardžio ir renginio rūšį
nurodančio žodžio, rašomi be kabučių, pvz.: Ch. Frenkelio vilos vasaros festivalis, Trakų festivalis,
Jūros šventė. Simboliniai tokių renginių pavadinimai rašomi su kabutėmis, pvz.: „Šiaulių dienos
2012“, „Šv. Kristupo vasaros muzika“ „Bliuzo naktys“

Rekomendacija dėl kai kurių religinių vardų, terminų, pavadinimų rašymo didžiąja raide

Kita informacija pateikiama ir „Kompiuterinis lietuvių kalbos žinynas. Nuo morfologijos iki
reikalų raštų“, sudarė Petras Kniūkšta, Vilnius: Šviesa, 2004.