KLAUSIATE – ATSAKOME

Dažnai vartojamas žodis „aktyvuoti“. Ar jis taisyklingas?

„Aktyvuoti“ buvo vertinamas kaip nesisteminis ir nebūdingos darybos veiksmažodis. Tačiau vartosenoje labai aiškiai išsiskyrė žodžių „aktyvinti“ ir „aktyvuoti“ reikšmės: „aktyvinti“ – daryti aktyvų, „aktyvuoti“ – padaryti veikiantį (pvz., aktyvuoti banko kortelę). Todėl veiksmažodis „aktyvuoti“ vertinamas kaip vartotinas.

Kaip geriau: „praeitais metais“ ar „praėjusiais metais“?

Elektroniniame „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiama antroji žodžio praeiti reikšmė „praslinkti (apie laiką)“, pvz.: Praėjo keletas metų. Praeitą naktį snigo. Praėjusią vasarą buvau prie jūros.

Taigi abu pasakymai taisyklingi ir vartotini (praėjusiais metais, praėjusią savaitę, praėjusį mėnesį ir praeitais metais, praeitą savaitę, praeitą mėnesį; praėjusi vasara, praėjęs ruduo ir praeita vasara, praeitas ruduo ir pan.).

Kuri forma taisyklinga: daugiafunkcinis ar daugiafunkcis?

Taisyklingas yra daugiafunkcis. Daugiafunkcinis yra netaisyklingos darybos būdvardis su priesaga -inis. Taisytini ir kiti panašūs būdvardžiai –daugiacilindrinis (=daugiacilindris) daugiakontaktinė (=daugiakontaktė).

Ar vartotinas žodis „fliašiukas“?

Ne. Lietuviškas terminas yra „atmintukas“.

Ar vartotini žodžiai feisbukas, tviteris, juubas, instagramas?

Socialinių tinklų, telefonijos tinklų pavadinimus rašome labai įvairiai: „Facebook“, Facebook, Facebook'as, facebook, feisbukas; „Twitter“, Twitter, twiteris, tviteris; „YouTube“, YouTube, „Youtube“, Youtubas, jutubas; „Instagram“, Instagram, instagramas; „Skype“, Skype, Skaipas, skaipas ir pan.

VLKK svetainėje aiškinama, kad labai paplitę nelietuviški simboliniai pavadinimai adaptuojami ir virsta bendriniais žodžiais, rašomais be kabučių ir mažąja raide (plg.: audi, mersedesas, boingas). Tokiais bendriniais žodžiais yra tapę ir socialinių tinklų pavadinimų „Facebook“, „Twitter“, „YouTube“, „Instagram“, telefonijos tinklo „Skype“ adaptuoti variantai: feisbukas, tviteris, jutubas, instagramas, skaipas. Šie žodžiai laikomi oficialiųjų simbolinių pavadinimų sinonimais ir juos galima drąsiai vartoti, nes tai žymiai patogiau, tačiau ir su kabutėmis rašomi („Facebook“, „Twitter“, „YouTube“, „Instagram“, „Skype“), ir kitu šriftu išskirti pavadinimai (Facebook, Twitter, YouTube, Instagram, Skype) – gali būti vartojami.

Ar tinka sakyti „didelis ačiū“?

Ne, tai verstinė ir mūsų kalbai svetima konstrukcija. Turėtume sakyti „labai, širdingai, nuoširdžiai ačiū“.

Ar taisyklingas pasakymas „nuimti nuo kontrolės“?

Ne, taisome: „nutraukti kontrolę“, „liautis kontroliuoti“, „liautis kontroliavus“.

Ar vartotinas žodis „šokiruoti“?

Taip, tai vartotinas tarptautinis žodis, pirmenybė teikiama lietuviškiems žodžiams „stulbinti“, „pritrenkti“.

Ar galima sakyti „eilinį kartą suklydau“?

Toks žodžių junginys griežtai netaisomas, kadangi pasakyme „eilinį kartą“ yra reikšmės sąsajų su įprastumu, paprastumu, kartais ir eiliškumu.

Ar vartotinas žodis niekadėjas, -a?.

Ne. Reikia vartoti niek (a)darys, -ė, nenaudėlis, -ė, niekšas, -ė.

Kaip kirčiuoti: „pradinin?kai“ ar „pra?dininkai“?

Valstybinė lietuvių kalbos komisija, atsižvelgdama į bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo normų tradicijas ir šnekamosios kalbos polinkius, žodį „pradininkas“ siūlo kirčiuoti dvejopai: „pradiniñkas“ (pagal 2 kirčiuotę) ir „prãdininkas“ (pagal 1 kirčiuotę). Tačiau nepriimtinas kirčiavimas pramaišiui. Jei pasirenkame kirčiuoti pagal pirmąją kirčiuotę, kirtis visuose linksniuose lieka toje pačioje vietoje („prãdininkas“, ant a riestinis kirčio ženklas). Pasirinkę kirčiuoti pagal antrąją kirčiuote, kirčiuokime taip:

Ar tinka sakyti: „tolimesnis gyvenimas buvo nelengvas“?

Nevertėtų taip vartoti. Žodis „tolimesnis“ labiau tinka erdvės atstumui nusakyti. Šiuo atveju taisyklingiau būtų: tolesnis gyvenimas buvo nelengvas.

Kaip kirčiuoti:klausimų ar klausimų nėra?

Tik klausimų. Kirčiuojamas pirmojo skiemens dvibalsio pirmasis garsas a.

Ar taisyklingas patiekalo pavadinimas „suši“ (sushi)?

Netaisyklingas. Vartotina linksniuojamoji forma sušis(ne suši) (žr. Kalbos patarimai. Kn. 1: Gramatinės formos ir jų vartojimas, Vilnius, 2002, p. 67). Dažniausiai taip vadinamas japoniškas patiekalas: žalios žuvies ir kiaušinienės gabaliukai, pagardinti ryžiais ir džiovintais dumbliais.

Sušis taip pat teikiamas rekomendaciniame Svetimžodžių atitikmenų sąraše, patvirtintame VLKK 2010-10-28 protokoliniu nutarimu Nr. PN-6.

Ar vartotinas žodis „šou“? Jeigu ne, kokie tiktų lietuviški pakaitai?

Tai vartotinas tarptautinis žodis. Šou (angl. show) – tam tikras vaidinimas – pramoginis renginys (kartu ir reginys), kuriuo norima padaryti įspūdį publikai (pvz., jei dalyvauja kokia garsenybė); tokio pobūdžio televizijos laida (Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, 2013, p. 794). Kitas reikalas, ar būtina jį nuolat vartoti? Juolab kalbininkai anksčiau tokią vartoseną labai kritikavo, nes skamba kaip žemaitiškai tariamas „šuo“. Kai kuriais atvejais galėtume vartoti pramoginė laida, šėlsmas, šėlionė.

„Kalbos patarimų“ knygelėje „Leksika: skolinių vartojimas“ (Vilnius, 2013) šou ir pramoginis renginys, pramoginė laida, pramoga vertinami kaip lygiaverčiai normos variantai (p. 60). Taip šis žodis vertintas ir 2005 m. knygos leidime (p. 107).

Ar taisyklingas žodis „stringai“?

Netaisyklingas. Tai neteiktina svetimybė. Vartokime siaurikės.

Ar vartotinas žodis „šnicelis“?

Ne. Šnicelis yra svetimybė, dažnai vartojama maisto pramonėje, maitinimo įstaigų valgiaraščiuose. Siūloma tokios vartosenos vengti ir keisti žodžiu pjausnys.

Ar taisyklingas žodis „videoįrašas“?

Ne. Tai neteiktinas hibridas. Reikia keisti vaizdo įrašas.

Kokiu žodžiu pakeisti „imidžą“?

Žodis „imidžas“ neteiktina svetimybė. Keistinas žodžiu įvaizdis.

Rengiant atsakymus naudotasi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų banku, „Dabartinės lietuvių kalbos žodynu“.