Zarasų krašto kalbos lobynas

Tarmiškas žodis – mažas krašto lobis. Jose išlikę žodžiai dažnai susiję su kasdieniu žmonių gyvenimu: darbu, gamta, maistu, buities daiktais, žmonių santykiais. Kai kurie iš jų šiandien vartojami retai.

Kiekvienas toks žodis yra tarsi maža kalbos istorijos detalė, leidžianti suprasti, kaip anksčiau kalbėjo mūsų krašto žmonės. Tarmių žodynas nyksta kartu su rečiau vartojamais žodžiais, todėl jų užrašymas ir išsaugojimas yra svarbi kultūros paveldo dalis.

Siūlome susipažinti nors su keliais tarmiškais žodžiais, posakiais, kuriuos dar pamena mūsų tėvai, seneliai.

Kaip kalbėjo Salako krašto žmonės?

1939 m. Salake užrašytame tautosakos kūrinyje išliko tarminės kalbos formų, pavyzdžiui, „un šia vakarelia“, kurios atitinka bendrinės kalbos „ant šio vakarėlio / šį vakarą“ reikšmę.

Tai autentiškas mūsų krašto kalbos pavyzdys, užrašytas iš Salako gyventojos Zosės Aleknytės.

Tokie senieji tekstai leidžia ne tik perskaityti, bet ir pajusti, kaip prieš kelias kartas skambėjo Zarasų krašto žmonių kalba. Šaltinis nurodo, kad tai 1939 m. Salake užrašyta vestuvinė daina, todėl šį tekstą galima pristatyti kaip autentišką kalbos ir tautosakos paveldą. 

Šaltinis: Lietuvių tautosakos archyvo duomenų bazė, Salakas, Zarasų r., 1939 m., LTR 1997 (99).

„Ka smūtna sedi?“ → „Ko liūdnai sėdi?“

Čia jau turime ne pavienį žodį, o autentišką Salako krašto kalbos pavyzdį.

1939 m. Salake užrašytoje dainoje randame:

Šaltinyje nurodyta, kad dainą pateikė Zosė Aleknytė, 36 m., iš Salako, o užrašė Juozas Būga. 

„Aukštajan kalnalin“ → „Aukštąjį kalnelį“

Dar viena labai graži tos pačios Salake užrašytos dainos forma:

Aukštajan kalnalin – bendrine  kalba būtų galima perteikti: aukštąjį kalnelį

„Mielų matinelį“ → „Mielą motinėlę“ (Salako krašto dainoje užrašyta)

Tai ypač gražus pavyzdys, nes galima parodyti, kad tarmė atsiskleidžia ne tik pavieniuose žodžiuose, bet ir žodžių formose bei tarime.

Kaip skambėjo Dusetų krašto žmonių kalba prieš beveik 180 metų?

• Begu rada? → Ar radai?
• Rasti rada → Rado.
• Let surada → Surado.
• Lauke raitus → Lauke raitelius / raitų būrį.

Kaip kalbėjo Antazavės krašte?

Kalbininkas Antanas Salys nurodo, kad Zarasų, Antazavės ir Salako apylinkėse vietoj bendrinės kalbos žodžių erelis, erškėtis, ežeras, eglė buvo tariama:

• arelis – erelis
• aršketis – erškėtis
• ažeras – ežeras
• aglė – eglė

Taip pat šiose apylinkėse buvo tariama:

• sanas – senas
• sakminės – sekminės

Tokie pavyzdžiai rodo, kad Antazavės krašto šnekta turėjo savitų tarimo ypatybių. Tai ne „neteisinga“ kalba – tai natūrali tarmės forma, atspindinti vietos žmonių kalbėjimo tradiciją.

Šaltinis: Antanas Salys, Raštai, t. 3, Roma, 1985; skaitmeninta publikacija.

Kaip kalbėjo Turmanto krašto žmonės?

Turmanto kraštas – ypatingas Zarasų rajono kalbinis paribys. Lietuvių kalbos tarmių požiūriu Turmantas siejamas su rytų aukštaičių vilniškių patarme. Šiai patarmei būdingi saviti garsų tarimo bruožai. Pavyzdžiui, vilniškių kalboje užrašyta forma sasuõ reiškia bendrinės kalbos žodį sesuo.

Tačiau Turmanto krašto kalbos istorija išskirtinė ne tik tarme. Čia ilgą laiką susitiko kelios kalbos – lietuvių, lenkų ir rusų. Todėl skirtinguose kaimuose ir šeimose žmonių kalbinė aplinka buvo nevienoda.

Mokslininkų užrašuose išlikę ir gyvi Turmanto gyventojų pasakojimai. Viena Turmante kalbinta vyresnio amžiaus gyventoja, paklausta apie lietuvių kalbą, atsakė rusiškai: – „lietuviškai neišmokau, čia nebuvo lietuvių“.

Tokie liudijimai primena, kad Turmanto krašto kalbos istorija – tai ne vien tarmės ypatybės. Tai ir daugiakalbio pasienio krašto žmonių gyvenimo istorija.

Šiandien Turmanto krašto kalbinę praeitį padeda pažinti išlikę tarmių, tautosakos ir sociolingvistinių tyrimų duomenys.

Keltas pavyzdžių:

• Sasuõ – sesuo
• rãtas – retas
• sveistuõtas –sviestuotas
• juodúoja – juoduoja
• paláido – paleido

Kaip kalbėjo Degučių krašte?

Degučiuose užrašyta	Bendrine kalba	Ką matome?
„Avižom ir kviečių želmenim dažydavo kiaušinius žalsvai.“	„Avižomis ir kviečių želmenimis dažydavo kiaušinius žalsvai.“	avižom, želmenim – trumpesnės linksnių formos
„Saldūs [obuoliai], tai anys nesuvirda saldiejie, anys gabaliukais ir būna.“	„Saldūs obuoliai, jie nesuverda, saldūs, jie gabaliukais ir būna.“	anys – „jie“; nesuvirda – nesuverda
„Sėdavo ir kanapių bučiam pasdirbt, virvėm vyt.“	„Sėdavo ir kanapių būdavo pasidaryti, virvėms vyti.“	bučiam, virvėm – tarmiškos formos
„Ejau namo, ale va patikt vilkas.“	„Ėjau namo, bet štai užpuolė / pasitaikė vilkas.“	ale – „bet“; patikt – „pasitikti, užklupti“ reikšme
„Vienoj dienoj išrinkaĩ – kitoj vė priaugę [uogų].“	„Vieną dieną išrenki, kitą vėl priaugę.“	vė – „vėl“
„Mus mokino kalbą ir rašyt žiemos laike.“	„Mus mokė kalbos ir rašyti žiemą / žiemos met

Kaip kalbėjo Imbrade ir jo aplinkinėse teritorijose

Imbrade užrašyta	Bendrine kalba	Kuo įdomu
notrų	dilgėlių	notra – tarmiškas dilgėlės pavadinimas
prikapojų	prikapojų / priskaldytų, susmulkintų	tarmiška veiksmažodžio forma
rūgščių pienu	rūgščiu pienu	savita būdvardžio linksnio forma
tuom	tuo	senesnė / tarminė įvardžio forma
lesinu	lesinu	gyvosios kalbos forma

Įdomūs posakiai:

• „notrų prikapojų, rūgščių pienu užpilu, tuom žąsiukus ir lesinu“
• „painiojas po kojom – nesiseks“
  Čia kalbama apie prietarą: jei kas nors painiojasi po kojomis, laikyta, kad nesiseks. Šaltinyje vieta nurodyta tiesiogiai. 

• „Debesio nė vieno – blaivus dangus.“
  Tai taip pat Imbrade, Zarasų r., užrašytas kalbos pavyzdys. Čia labai įdomus žodis blaivus – jis vartojamas ne žmogui, kuris nevartoja alkoholio, apibūdinti, o apie dangų ir reiškia giedrą, skaidrų, be debesų.

Šaltiniai:

• Lietuvių kalbos institutas – rytų aukštaičių uteniškių šnektų tyrimai. LLK Instituto Žurnalai
• Lietuvių tautosakos archyvo duomenų bazė 
• Danutės Stefanijos Rubliauskienės surinkta Zarasų krašto tarmiška medžiaga, pristatyta 2024 m. publikacijoje.
• Raštija.lt