Administracinių teisės nusižengimų kodekso straipsniai, pagal kuriuos Valstybinės kalbos kontrolės funkcijas vykdantys darbuotojai, Valstybinės kalbos inspekcijos vardu, nagrinėja administracinių teisės nusižengimų bylas

Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas

14 straipsnis. Reikalavimai teisės akto projektui ir jo rengimui.

1. Teisės aktų projektai rengiami laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisės terminijos.

Lietuvos Respublikos antspaudų apyvartos įstatymo 3 straipsnio 7 dalis:

3 straipsnis. Antspaudų gaminimas.

7. Antspaudų gamintojas privalo užtikrinti, kad pagaminti antspaudai atitiktų teisės aktuose nustatytus valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo reikalavimus, kad juose būtų vartojamos autentiškos ir oficialios vietovardžių formos.

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas

34 straipsnis Skelbimo rengimas ir paskelbimas.

7. Pirkimo skelbimai turi būti skelbiami lietuvių kalba. Papildomai jie gali būti skelbiami ir kitomis perkančiosios organizacijos pasirinktomis oficialiosiomis Europos Sąjungos institucijų kalbomis. Autentišku laikomas tik perkančiosios organizacijos parengtas skelbimų tekstas.

35 straipsnis. Pirkimo dokumentų turinys.

5. Pirkimo dokumentai rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymu.

Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas

3 straipsnis. Pagrindiniai visuomenės informavimo principai

2. Viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – Kodeksas) nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas

28 straipsnis. Administracinės procedūros kalba.

1. Administracinės procedūros kalba – valstybinė kalba.
2. Kai asmuo, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų yra pradėta administracinė procedūra, nemoka ar nesupranta valstybinės kalbos arba dėl sensorinio ar kalbos sutrikimo negali suprantamai reikšti savo minčių, administracinėje procedūroje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi dalyvauti vertėjas.

2003 m. gruodžio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1688 „Dėl valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų patvirtinimo ir įgyvendinimo“

2003 m. gruodžio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1687 „Dėl Valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų ir pažymėjimų išdavimo tvarkos patvirtinimo“

Dokumentų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-07-04 įsakymu Nr. V‑117 „Dėl Dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“

11. Dokumento sudarytojo pavadinimas turi atitikti teisės aktais įteisintą įstaigos, jos administracijos padalinio, kolegialaus vieneto arba pareigybės pavadinimą. Kai dokumento sudarytojas yra komisija (darbo grupė ar kt.), sudaryta iš kelių įstaigų atstovų, jos pavadinimas rašomas pagal teisės akte nustatytą komisijos (darbo grupės ar kt.) funkciją.

<...>

24.3. Dokumento tekstas rengiamas laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisinės terminijos. Jei reikia, dokumento tekstas gali būti rengiamas pasirinkta užsienio kalba.

Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013-12-23 įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“.

4. Teisės aktų projektai turi atitikti Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus teisėkūros principus, kitus šiame įstatyme ir Rekomendacijose nustatytus įstatymo ir kito teisės akto formos, struktūros, turinio, teisės terminijos bei kitus teisės technikos reikalavimus ir bendrinės lietuvių kalbos normas.

<...>

11. Teisės aktų terminai turi būti tikslūs ir taisyklingi, derėti su jau galiojančių nacionalinių, ypač tos pačios srities, teisės aktų terminais. <...> Sąvokos ir jas įvardijantys terminai turi būti suderinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

<...>

110. Sakiniu reikėtų reikšti vieną mintį, o visą tekstą padalyti į lengvai susiejamas dalis pagal argumentacijos seką. Patartina vengti ilgų ir ypač sudėtingų sakinių.
111. Jei rengiamas teisės akto pakeitimo projektas, redaguojant tekstą būtina atsižvelgti į tai, kaip šis pakeitimas atrodys suvestinėje teisės akto redakcijoje, – visas teisės akto tekstas turi būti nuoseklus, t. y. turi būti išlaikoma keičiamo teksto struktūra, terminija, formuluotės ir pan.
112. Kai vienarūšių veiksnių yra keli, o jų giminė ir (ar) skaičius skiriasi, tarinys derinamas taip:

127.1.  Prieš veiksnį einantis tarinys paprastai derinamas su artimiausiu veiksniu, pvz., Akte nurodomos pastabos, siūlymai, taip pat trūkumai ir rekomendacijos, taip pat gali būti vartojama bevardė giminė, pvz., Akte nurodoma pastabos, siūlymai, taip pat trūkumai ir rekomendacijos. Administracinėje kalboje ne klaida būtų ir apibendrinamosios vyriškosios giminės daugiskaita, pvz., Akte nurodomi pastabos, siūlymai, taip pat trūkumai ir rekomendacijos.

127.2.  Po veiksnių einantis tarinys dažniausiai gauna daugiskaitos vyriškosios giminės formas, pvz., Tokie nukrypimai ir jų priežastys nurodomi finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte.

128. Kai pažymimųjų žodžių yra keli, o jų giminė skiriasi, pažyminys derinamas taip:

128.1.  Pažyminys, esantis prieš pažymimųjų žodžių grupę, paprastai derinamas su pirmuoju žodžiu, pvz.: pateiktos sąvokos, faktai ar nurodymai; pateikti faktai, sąvokos ir nurodymai.

128.2.  Jei pažyminys rašomas po pažymimųjų žodžių grupės, vartojama vyriškoji giminė, pvz.: faktai, sąvokos ar nurodymai, pateikti; nurodymai, faktai, sąvokos, pateikti.

129. Jei pažymimieji žodžiai (ar artimiausias pažymimasis žodis) yra vienaskaitos formos, pažyminiui gali būti parenkama daugiskaitos forma, kad neliktų jokių abejonių, jog pažyminys apibūdina ne tik artimiausią pažymimąjį žodį, bet ir visą jų eilę, pvz., Minėti straipsnis ir punktas prieštarauja Konstitucijai ne tik pagal turinį, bet ir pagal formą. Tačiau lygiai taip pat būtų suvokiamas ir toks sakinys: Minėtas straipsnis ir punktas prieštarauja Konstitucijai ne tik pagal turinį, bet ir pagal formą.
130. Prieš veiksnių eilę gali būti vartojami apibendrinamieji žodžiai (duomenys, elementai, informacija, dokumentai, klausimai, dalykai), pvz., Paraiškoje pateikiami šie duomenys: institucijos, įstaigos arba organizacijos pavadinimas ir adresas, sąskaitos numeris ir banko kodas, darbuotojo pareigos.
131. Jei vienarūšiai veiksniai sujungti skiriamaisiais jungtukais „ar“, „arba“, kurie žymi, kad iš išvardytų elementų pasirenkamas vienas, paprastai vartojamas vienaskaitos formos tarinys, pvz., Jame nurodoma, koks teisės aktas ar priemonė yra tinkamas (tinka) norint pasiekti piliečių iniciatyvos tikslus.
132. Administracinėje kalboje būdvardis „atitinkamas“ vartojamas, kai reikia pažymėti, kad dalykas ką nors atitinka ar tinka konkrečiam reikalui, pvz.: Kitoms šalims, kurios turi teisę reaguoti į tokias pastabas, sudaromos galimybės gauti šias pastabas arba atitinkamas jų santraukas; Už kontrolę atsakinga laboratorija pagal rinkodaros leidimo dokumentų rinkinyje pateiktas atitinkamas nuostatas pakartotinai atlieka visus pateiktų mėginių tyrimus. Kai reikia pažymėti nustatytą, bet konkrečiai nenurodomą dalyką, vietoj pasakymo „atitinkamais atvejais“ vartotina „tam tikrais atvejais“, pvz.: Visos valstybės narės siekė įdiegti arba palaikyti sustiprintos sienų kontrolės mechanizmus, tam tikrais atvejais pasinaudodamos Sienų fondo parama; Valstybės tam tikrais atvejais laikosi reikiamų procedūrų.
133. Konstrukcijose su kelių nevienodų linksnių ar prielinksninių konstrukcijų reikalaujančiais veiksmažodžiais administracinėje kalboje turi būti skyrium nurodomas kiekvieno veiksmažodžio reikalaujamas linksnis ar prielinksninė konstrukcija, pvz.: ESinstitucijose dirba vertėjai ir vertėjai žodžiu, kurie verčia iš visų 23 oficialių ES kalbų ir į jas visas (bet ne verčia iš visų į visas 23 oficialias ES kalbas); Be to, Komisija sudaro palankesnes sąlygas Parlamento nariams dalyvauti stebėtojų teisėmis visuose posėdžiuose, priklausančiuose jos atsakomybės sričiai, prieš derybas ir po jų (bet ne prieš ir po derybų); Valstybės narės dar nepateikė pavardžių sąrašo ar vėlavo jį pateikti (bet ne dar nepateikė ar vėlavo pateikti pavardžių sąrašo).
134. Lotynų ar kitų kalbų žodžiai tekste rašomi kursyvu, pvz., mutatis mutandis. Jei prireikia sąvokos ar pavadinimo atitikmens užsienio kalba, jis nurodomas skliaustuose, prieš tai įrašant pasirinktos kalbos grafinę santrumpą, pvz., perteklinis reguliavimas (angl. gold plating).

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1994 m. gegužės 26 d nutarimas Nr. 46 „Dėl didžiųjų kalbos klaidų sąrašo“

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2004 m. vasario 2 d. nutarimas Nr. N-2 (91) „Dėl Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklių patvirtinimo“

Mokyklų pavadinimų sudarymo ir rašymo taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. V-1240

Kiti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimai