Globalios Naujienos

Nors kitais metais numatomas savivaldybių biudžetų augimas, gyventojai to gali ir nepajusti: savivaldybėms perduodama teikti vis daugiau viešųjų paslaugų, tačiau jų finansavimui skiriama mažiau lėšų, nei buvo įsipareigota.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) teigimu, naujoms funkcijoms, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonių politikai ar papildomai eismo priežiūrai, finansavimas neskiriamas, tad savivaldybės priverstos jas vykdyti savo ir taip ribotomis savarankiškomis lėšomis. Neįvertinama ir tai, kad viešųjų paslaugų teikimas kasmet brangsta.

Šalies savivaldybių merai spalio 30 dieną Vilniuje vykusiame LSA tarybos posėdyje taip pat konstatavo, kad numatomas savivaldybių biudžetų augimas 8,8 procento yra labiau teorinis: papildomomis lėšomis teks padengti ir dalį centrinės valdžios sprendimų nulemtų išlaidų, iš viso siekiančių apie 115 mln. eurų. Vienas tokių sprendimų – didinama minimalioji mėnesinė alga. Darbo užmokestis, kuriam šis sprendimas turi įtakos, sudaro daugiau kaip pusę visų savivaldybių išlaidų.

„Augantys savivaldybių biudžetai turėtų reikšti, kad galėsime teikti daugiau kokybiškesnių paslaugų – tokie gyventojų lūkesčiai visiškai pagrįsti. Tačiau realybė ta, kad planuojamo prieaugio nepakaks finansuoti net ir einamąsias funkcijas, jau nekalbant apie tas sritis, kuriose lėšų trūksta ne vienerius metus – pavyzdžiui, žemės ūkio ar priešgaisrinės saugos funkcijos“, – teigia LSA prezidentas Audrius Klišonis.

Suprasdamos, kad ne visos viešojo sektoriaus sritys gali būti prioritetinės, savivaldybės ragina sudaryti daugiau sąlygų joms pačioms didinti savo pajamas ir suteikti galimybių lanksčiau skolintis investiciniams projektams.

LSA primena, kad savivaldybės šiemet mažiau nei per mėnesį išnaudojo visą ketveriems metams skirtą Nacionalinio plėtros banko ILTE teikiamų paskolų sumą – 100 mln. eurų. Šia galimybe pasinaudoti spėjo tik 14 savivaldybių. Įvertinusi ypač didelį poreikį savarankiškai investuoti į viešąją infrastruktūrą, asociacija ragina numatyti papildomą skolinimo iš ILTE limitą.

Šalies savivaldybių vadovai atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2027 m. nacionaliniam kelių sektoriaus finansavimui didėjant 61,3 mln. eurų, savivaldybių vietinės reikšmės kelių finansavimas stagnuoja ir net mažinamas 0,2 mln. eurų.

LSA taryba taip pat ragina nebegilinti daugiau nei dešimtmetį egzistuojančio atotrūkio tarp savivaldybių žemės ūkio funkcijai skiriamo finansavimo ir gyventojams bei verslui realiai teikiamų paslaugų poreikio. Šiai funkcijai atlikti kitąmet numatoma skirti tik 11,5 mln. eurų, nors Žemės ūkio ministerija apskaičiavo, kad valstybė turėtų skirti 29,5 mln. eurų.

Panaši situacija ir dėl kitos valstybės deleguotos funkcijos – visuomenės sveikatos priežiūros. Jai turėtų būti skirta 47,3 mln. eurų, tačiau numatyta tik 30,8 mln. eurų.

Merai atkreipia dėmesį ir į būtiniausius priešgaisrinės saugos poreikius, kuriems patenkinti kitąmet trūksta mažiausiai 5,4 mln. eurų. LSA teigimu, nuolatinis nepakankamas šios funkcijos finansavimas mažina tiek visuomenės, tiek pačių ugniagesių saugumą. Šiuo metu didžioji lėšų dalis skiriama atlyginimams, todėl sudėtinga atnaujinti reikalingą techniką ar užtikrinti budinčių pamainų sudėties reikalavimus – dirbant keturiomis pamainomis, kiekvienoje jų turi budėti ne mažiau kaip du ugniagesiai.

Tvirtinant kitų metų biudžetą, savivaldybės ragina nepamiršti ir įsipareigojimų švietimui – užtikrinti finansavimą švietimo pagalbai kiekvienam vaikui bei saugiam mokinių pavėžėjimui, laikantis Vyriausybės įsipareigojimo pratęsti Geltonųjų autobusiukų programą.

Be to, nuo šių metų birželio savivaldybės visus darbingus, bet nedirbančius socialinių pašalpų gavėjus privalo įtraukti į Užimtumo didinimo programą, kurios finansavimas kelerius metus nedidinamas. Dėl to programoje gali dalyvauti tik nedidelė dalis šių gyventojų, o likusieji gauna socialines pašalpas neįsitraukdami į jokią visuomenei naudingą veiklą. LSA skaičiavimu, 2027 metais programai reikia bent 14,1 mln. eurų, tačiau numatoma skirti tik 9,7 mln. eurų.

LSA taip pat pažymi, kad būtina užtikrinti integralios pagalbos tęstinumą, šioms paslaugoms skiriant 10 mln. eurų. Europos Sąjungos finansuojamas projektas, pagal kurį šalyje teikiama integrali pagalba, baigsis kitų metų vasarį.

LSA inf.
Asociatyvi AlexanderStein / „Pixabay“ nuotr.