Globalios Naujienos

1930 m. rugsėjo 28 d. Salake įvyko didžiulis, iškilmingas renginys – buvo atidengtas ir pašventintas Lietuvos nepriklausomybės paminklas.

Šiems įvykiams prisiminti ir pažvelgti į juos iš šiandienos perspektyvos Salake buvo sumanytas ir beveik pusmetį įgyvendintas projektas „Amžinųjų vertybių gyvastis: Nepriklausomybės paminklui – 95“. Projekto renginių ciklą pradėjo moksleivių kūrybinio rašymo konkursas „Gyvu žodžiu iš praeities“. Po jo sekė aktoriaus ir režisieriaus Aleksandro Rubinovo monospektaklis „Mano tėvas“, muzikos grupės „Rakija Klezmer Orkestar“ edukacinis koncertas, o rugpjūčio pabaigoje – trumpametražių filmų vakaras po atviru dangumi „Lietuvos ir Ukrainos laisvė“.

Galiausiai rugsėjo 27 d. Gražutės regioninio parko Lankytojų centro II aukšto salėje surengta paskutinė projekto dalis – mokslinė konferencija. Pirmąjį pranešimą skaitė Vilniaus universiteto mokslininkė, humanitarinių mokslų daktarė Akvilė Naudžiūnienė. Ji pranešimą pavadino „Salako štetlas: tarp istorijos ir atminties“. Jidiš kalboje žodis „štetlas“ reiškia miestelį, kuriame iki Antrojo pasaulinio karo daugumą gyventojų sudarė žydai. A. Naudžiūnienė tyrinėja įvairių Lietuvos regionų žydų kultūrą, tradicijas, verslus, miestelių architektūrą. Todėl išanalizavusi Salako istoriją ji surinktą informaciją panaudos savo moksliniuose darbuose, o projektui parengtą pranešimą jau perdavė Salakui, kaip ir kitos konferencijoje dalyvavusios lektorės.

Antroji pranešėja – Lietuvos dailininkų sąjungos narė, menotyrininkė Saulė Marija Mažeikaitė-Teiberė – pranešimą pavadino „Nežinomas Mordechajus (Maxas) Farbmanas“. Ilgą laiką sklandė mitas, kad M. Farbmanas buvo savamokslis skulptorius. Tačiau tai – tik mitas. Jis gimė Salake, o sulaukęs dvidešimties išvyko į Austriją, kur Vienos menų akademijoje studijavo skulptūrą. Paminklą Salakui sukūrė jau perkopęs keturiasdešimtmetį, atostogaudamas gimtajame miestelyje – vaistininko Mačiaus užsakymu. 1930-ieji buvo Vytauto Didžiojo metai, kai daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių veikė komitetai, rūpinęsi atminties įamžinimu. Toks komitetas veikė ir Salake. Jo narys buvo ir pernykščio projekto herojus – šviesuolis, visuomenininkas, pirmasis Zarasų krašte lietuvių kalbos mokytojas Antanas Poderys.

Paminklas buvo sukurtas ir pastatytas, tačiau sovietmečiu jam grėsė sunaikinimas. 1950 m. grupelė žmonių nutarė lietuviškus ženklus užlipdyti cementu, ir taip paminklą pavyko išsaugoti.

Dar viena konferencijos dalyvė – skulptorė, restauratorė Rūta Glinskytė-Kavaliauskienė, restauravusi Salako Nepriklausomybės paminklą. Darbai pradėti 2019 m. ir truko kelerius metus. Pasak R. Glinskytės-Kavaliauskienės, daug laiko pareikalavo parengiamieji darbai: reikėjo paimti mėginius, nustatyti, iš kokios medžiagos pagamintas paminklas, atlikti laboratorinius tyrimus, gauti leidimą restauruoti. Tik tuomet galėjo milimetras po milimetro nuimti cemento sluoksnius, kuriais buvo užtepti Vytis, Gediminaičių stulpai ir kiti lietuviški ženklai. Salako Nepriklausomybės paminklas – vienintelis Zarasų rajone, išlikęs nesudaužytas, neaplaužytas ir nenugriautas.

Po konferencijos, vakarop, prie Nepriklausomybės paminklo vyko iškilminga ceremonija. Lietuvos valstybės himnas skambėjo grojant Panevėžio pučiamųjų instrumentų orkestrui „Panevėžio trimitai“ – kaip ir paminklo atidengimo dieną 1930 m. Skambant himnui Lietuvos valstybės vėliavą pakėlė šaulys Karlen Grdiljanc. Sveikinimo kalbas sakė Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė, Salako seniūnijos seniūnas Renius Kisielius ir Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios parapijos klebonas Rimantas Rimkus.

Po ceremonijos Zarasų rajono savivaldybės kultūros centro Salako teritoriniame padalinyje koncertavo Panevėžio pučiamųjų instrumentų orkestras „Panevėžio trimitai“ su solistais Regina Juškiene ir Gendriumi Jakubėnu. Orkestro meno vadovas ir dirigentas – Kęstutis Plančiūnas. Kolektyvas gyvuoja jau kelerius metus. Dalis muzikantų yra pensininkai, bet savo laiką skiria ne poilsiui, o muzikai – repetuoja, groja, koncertuoja. Į Salaką jie atvežė populiarias lietuviškas, ispaniškas ir itališkas dainas bei smagius maršus. Koncertas buvo nepaprastai nuotaikingas ir šildantis sielą.

Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Zarasų rajono savivaldybė.

Organizatoriai – Zarasų rajono savivaldybės kultūros centro Salako padalinys ir Zarasų rajono savivaldybės administracijos Salako seniūnija.

Projekto partneriai – Salako bendruomenė „Sakalas“, Švietėjo Antano Poderio paramos fondas, Gražutės regioninio parko direkcija.

Projekto vadovė – Valentina Žigienė.

Valentinos Žigienės inf.
Leono Sadausko nuotr.