Naujienos

Zarasų rajone vis labiau įsitvirtina viena iš invazinių rūšių – ispaninis arionas (lot. Arion vulgaris), kitaip dar vadinamas „lietuvišku rudu šliužu“. Po lietaus jų – šimtai, o kai kur net kibirai per dieną. Žmonės piktinasi, dalijasi nuotraukomis, patirtimis ir… bejėgiškumu. Tačiau ar viskas tikrai be išeities?

Šliužai jau ne pavieniai – jų židiniai plečiasi

Gyventojai socialiniuose tinkluose nurodo vis daugiau vietovių, kur šliužų gausa tapo sunkiai valdoma:

• Zarasų mieste: K. Donelaičio, Žaliosios, Malūno, Šaltupės, Dariaus ir Girėno, Žemaitės, Vilniaus, Savanorių, Bajorų gatvėse, E. Pliaterytės skersgatvyje;
• Kaimuose ir gyvenvietėse: Magučių k. (Žalgirio ir Saulėtekio g.), Naprelių k., Daneikių k., Antalieptės Lūžų g., Grybinės k., Senadvario k., Turmanto mstl. Pavasario g., Dusetose.

„Naprelių kaime šliužus renkam šimtais – kasdien! Kalnai jų!“, – rašo viena gyventoja. Kita pastebi: „Surinkdavome po 30–40 vnt. iš kiemo vakarais – jau 3–4 metus iš eilės.“ Rekomenduojami būdai? Druska, granulės, fizinis rinkimas, pelenai, alus. Bet dažnas pabrėžia: „Poveikis trumpalaikis. Kai kurie šliužai nieko nebijo.“

Ką daro Savivaldybė?

Zarasų rajono savivaldybės administracija (toliau – Savivaldybė) informuoja, kad jau yra fiksavusi ispaninio ariono židinius savo prižiūrimose viešose teritorijose. Imtasi tokių veiksmų kaip:

• viešųjų erdvių šienavimas;
• slėptuvių (pvz., sąšlavų) šalinimas;
• galimų papildomų kontrolės priemonių vertinimas (atsižvelgiant į ekologinį saugumą).

Tačiau daugelis židinių yra privačiuose sklypuose, kur Savivaldybė neturi teisės veikti be savininkų iniciatyvos. Tam, kad valstybė imtųsi nacionalinio masto priemonių, būtina surinkti kuo daugiau tikslių duomenų apie židinius.

Ką gali padaryti gyventojai?

Savivaldybė ragina gyventojus aktyviai prisidėti prie problemos sprendimo – ne tik fiziniu šliužų rinkimu ar prevencinių priemonių taikymu, bet ir duomenų teikimu:

Prisijunkite prie Biologinių invazijų informacinės sistemos (BĮIS INVA):
https://rusys.biip.lt/login
Čia galite nurodyti, kur ir kada pastebėjote šliužus, kiek jų buvo, kuo tai grėsė aplinkai.

Saugokite savo aplinką: reguliarus šienavimas, tankių augalų retinimas, daržo pakraščių priežiūra padeda mažinti slėptuvių kiekį.

Nepalikite problemos tik valdžios institucijoms. Invaziniai šliužai neatskiria, kur baigiasi privatus sklypas ir prasideda Savivaldybės teritorija – jų plitimui ribų nėra.

Reikia visų pastangų – kol dar nevėlu

Ši rūšis dauginasi itin sparčiai, išstumia vietinius bestuburius, naikina augalus ir apsunkina daržininkų kasdienybę. Dalis gyventojų pastebi – ši problema jau keletą metų didėja, bet tik dabar sulaukė platesnio dėmesio.

Pirmoji dėl šliužų problemos į Savivaldybę oficialiai kreipėsi Margarita Černova – jos pateiktame laiške ne tik išvardytos invazijos vietos, bet ir siūlomos konkrečios pagalbos priemonės. Dėkojame už šį aktyvumą – kiekvienas toks kreipimasis leidžia geriau įvertinti situaciją ir ieškoti sprendimų kartu su bendruomene.

Zarasų rajono savivaldybės administracijos inf.