Naujienos

Salake tęsiami projekto „Amžinųjų vertybių gyvastis: Nepriklausomybės paminklui – 95“ renginiai. Birželio 21 d. (šeštadienį) 18 val. Salako kultūros namuose žiūrovų lauks Aleksandro Rubinovo monospektaklis „Mano tėvas“. Tai unikali šeimos istorija apie paauglį berniuką ir jo motiną, bet kokia kaina troškusius išgyventi Antrojo pasaulinio karo metais.

Spektaklis „Mano tėvas“ – gilus, kupinas skausmo, bet ir šviesos, ir vilties. Itin emocionaliai paveikus pasakojimas trunka valandą ir penkiolika minučių. Į šį laiką sudėti tekstai iš šviesaus atminimo garsaus Lietuvos režisieriaus, Kauno kamerinio teatro įkūrėjo ir ilgamečio vadovo Stanislovo Rubinovo prisiminimų knygos „Miške ir scenoje“. Sudėti ne šiaip tekstai, jie sūnaus Aleksandro išgyventi, išjausti, išsakyti taip, kad, teatro kritikų vertinimu, pagauna, tiesiog įsiurbia į veiksmą scenoje nuo pat pirmųjų spektaklio akimirkų.

1941 m. liepos pradžioje Paneriuose buvo sušaudytas Stanislovo tėvas Izaokas, žinomas Lietuvos architektas. Jiedviem su motina Nadežda, nepaklusus ir nenuėjus į getą, teko neįtikėtinai sunki bėglių dalia – trejus metus, iki karo pabaigos slapstytis Lietuvos ir Vakarų Baltarusijos miškuose. Gyventi išsikasus žeminę, duobėje. Nuolat kęsti badą, šaltį, ne kartą tik per plauką išvengti mirties. Tai stebuklinga išgyvenimo istorija, liudijanti ir viltį, šviesą, kai paauglys berniukas šaukia: „Kai Hitleris mirs, aš kasdien valgysiu kiaušinienę su lašiniais“. O motina sūnui pasakoja, kad vokiečių tauta – ne vien žydus persekiojantys naciai, bet ir davusi pasauliui Šilerį, Gėtę, Bachą ir kitus įžymius žmones.

Ilgus metus Stanislovas Rubinovas šią istoriją slėpė nuo savo šeimos, sūnaus, anūkų. Tačiau būtent anūkų sykį paprašytas papasakoti apie savo vaikystę, jis ryžosi parašyti prisiminimų knygą, pavadinęs ją „Miške ir scenoje“. Knyga pasirodė likus pusmečiui iki autoriaus mirties ir tik po penkerius metus trukusių ilgų svarstymų, ieškojimų gimė spektaklis. Režisierius ir aktorius Aleksandras Rubinovas atviravo, kad kurti monospektaklį savarankiškai ir dar asmenine tema buvo tikras išbandymas, būtent todėl ieškojimų kelias užsitęsė. Galvota naudoti įvairų teatrinį rekvizitą, kostiumus, netgi lėles, kurios dėžėje lyg toje miško duobėje pasakotų istoriją. Tačiau galiausiai susitelkta vien į tekstą.

Spektaklis „Mano tėvas“ yra pelnęs ne vieną svarbų apdovanojimą teatro festivaliuose, rodytas Lenkijoje, Armėnijoje, Ispanijoje, Vokietijoje. Prieš dvi savaites sugrįžo iš Rygos ir Talino.

S. Rubinovo monospektaklis „Mano tėvas“ – vienas projekto renginių, šiemet minint Salako Nepriklausomybės paminklo 95-rių metų sukaktį. Šiuo veikalu norima prisiminti žydų kilmės menininkų likimus, gyvenimo vingius, pasiekimus, nes ir Salako paminklo autorius – garsus Izraelio ir Austrijos skulptorius Mordechajus Farbmanas – Rytvė, iki 20-ties metų gyvenęs Salake. Vėliau išvykęs į Vieną studijuoti skulptūros meno. Projekto renginių ciklas taip pat suteiks galimybę prisiminti iškilias Salako asmenybes, iniciavusias Nepriklausomybės paminklo sukūrimą, pastatymą, jo išsaugojimą.

Projektą „Amžinųjų vertybių gyvastis: Nepriklausomybės paminklui – 95“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Zarasų rajono savivaldybė.
Organizatoriai – Zarasų rajono savivaldybės kultūros centro Salako padalinys ir Zarasų rajono savivaldybės administracijos Salako seniūnija.
Partneriai – Salako bendruomenė „Sakalas“ ir Švietėjo Antano Poderio paramos fondas.
Projekto vadovė Valentina Žigienė

Salako seniūnijos inf.