Naujienos

Nuo praėjusių metų gegužės mėnesio Zarasų seniūnijai vadovaujanti Aurelija Vaitonienė, anksčiau dirbusi Zarasų profesinėje mokykloje praktinio mokymo vadove, atskleidė, kad seniūnės pareigos ją įtraukė visu šimtu procentų, o naujose pareigose veiklos netrūksta – po Zarasų ir Zarasų miesto seniūnijų sujungimo Zarasų seniūnija tapo didžiausia rajone tiek teritorija, tiek gyventojų skaičiumi. Pokalbio su seniūne metu domėjomės seniūnijos ypatumais, kasdieniais rūpesčiais, nuveiktais darbais ir ateities planais, kuriuos įgyvendinus Zarasų seniūnijos gyventojams būtų gyventi komfortiškiau.

Didžiausia seniūnija rajone: plotas ir gyventojai

Seniūnė A. Vaitonienė pabrėžė, kad po seniūnijų sujungimo Zarasų seniūnija apima ne tik miestą, bet ir daugybę aplinkinių kaimų, iš kurių didžiausi yra Dimitriškės, Šauliai, Šaulių I, Magučiai, Štadviliai ir Degučiai.

Nors gyventojų skaičius nuolat kinta, šių metų pradžioje užfiksuotais Gyventojų registro duomenimis Zarasų seniūnijoje gyvena 7 874 gyventojai. Seniūnijos teritorija taip pat įspūdinga – apie 18 100 hektarų, iš kurių apie 1 500 hektarų sudaro miškai. „Tai didžiulė teritorija, kuriai priklauso 69 kultūros paveldo objektai, 32 kapinės, piliakalniai, paplūdimiai ir 48 lankytinos vietos. Taip pat prižiūrime kelius, todėl veiklos ir rūpesčių netrūksta“, – pabrėžė A. Vaitonienė.

Kasdienybė – nuolatiniai iššūkiai ir planų koregavimas

A. Vaitonienė savo darbo dieną apibūdino kaip kruopščiai iš vakaro apgalvotą ir ant lapo surašytą planą, kuriame surikiuoti įvairūs dienos darbai: nuo šakų ir nendrių išvežimo, gatvių ir paplūdimių tvarkymo iki šiukšlių rinkimo, krūmų genėjimo, gėlynų priežiūros ir susitarimų su rangovais dėl įvairių objektų tvarkymo.

Tačiau, pasak jos, visada atsiranda nenumatytų reikalų ar gyventojų prašymų, kurie koreguoja dienotvarkę. „Visada įsipainioja kažkokie trikdžiai, atsiranda skubesnių darbų, aišku viskas priklauso dar ir nuo oro“, – šypsojosi pašnekovė, pridurdama, kad seniūnės darbas tikrai nėra nuobodus.

Darbuotojai ir pagalba iš visuomenės

Seniūnijoje dirba nuolatiniai 26 darbuotojai. Seniūnė džiaugėsi, kad Zarasų rajono savivaldybės administracija į nuolatinį darbą priėmė vairuotojus, nes seniūnija turi savo techniką: šlavimo traktoriukus, sniego valymo ir barstymo įrangą, šoninio pjovimo traktorių ir net ekskavatorių, todėl dabar naudojamasi ne vien šluota ar grėbliu ir dirbama daug efektyviau bei greičiau.

Prie seniūnijos veiklos prisideda ir asmenys, atliekantys visuomenei naudingą veiklą. Taip pat seniūnija naudojasi Užimtumo didinimo programa, kurią įgyvendinant laikinam darbui per metus priimama dar apie 20 žmonių. Šios programos lėšos panaudojamos spręndžiant gyventojų užimtumo problemas, įdarbinant su sunkumais darbo rinkoje susiduriančius, dažniausiai nepakankamą išsilavinimą turinčius gyventojus bei gyventojus, kurie nėra mobilūs ir kuriems vietinėje rinkoje sudėtinga rasti darbą, atitinkantį turimas kompetencijas. „Įdarbinti asmenys atnaujina darbinius įgūdžius, įgyja naujų kompetencijų, sunkiai besiintegruojantys į darbo rinką asmenys turi galimybę įsidarbinti ir užsidirbti pragyvenimui būtinų lėšų, gali grąžinti skolas, – aiškino A. Vaitonienė. – O aplinkos tvarkymo pavyzdys skatina ir miesto gyventojus laikytis tvarkymo ir švaros taisyklių, motyvuoja saugoti esančius želdinius ir infrastruktūrą.“

Kai kuriuos darbus, žinoma, atlieka ir rangovai. A. Vaitonienė sakė, kad yra dėkinga visiems, prisidedantiems prie Zarasų seniūnijos veiklos.

Džiaugsmai ir nuveikti darbai

Seniūnė neslėpė džiaugsmo dėl seniūnijoje dirbančio kolektyvo bei nuveiktų darbų. „Visada yra kuo pasidžiaugti. Manau, kad čia atėjusi radau puikią komandą, kuri atsižvelgia į mano požiūrį ir supratimą apie darbą, todėl mes puikiai sutariame ir nekyla jokių problemų“, – sakė ji.

A. Vaitonienė džiaugėsi ir per šiuos nepilnus darbo metus pasiektais rezultatais. Per pastaruosius metus seniūnija įgyvendino nemažai projektų: įrengė kelias vaikų žaidimų aikšteles (S. Nėries g. Zarasuose, prie daugiabučių Nr. 7 ir 47), atnaujino sunykusį kryžių Petkūnų kaimo senosiose kapinėse, aptvėrė konteinerinę aikštelę S. Nėries g., Zarasuose, prie daugiabučių namų Nr. 55–57, renovavo laiptus senosiose lietuvių kapinėse Turmanto g. ir prie daugiabučio namo S. Nėries gatvėje, Zarasuose, tvarkė žvyruotas aikšteles ir gatves, purškė jas nuo dulkėtumo, įrengė apšvietimą Dimitriškių kaime, išgenėjo ir sutvarkė Liepų salą, keitė smėlį paplūdimiuose (Griežto ir Zarasaičio ežerų paplūdimiuose), įrengė lieptą Turmanto gatvėje. Zaraso ežero pakrantės take ant medinio tilto įrengtas medinis karnizas su LED apšvietimu, Zaraso ežero Didžiojoje saloje, panaudojant iškirstų šakų mulčią įrengtas pėsčiųjų takas, sutvarkytas pėsčiųjų takas į Dimitriškes nuo S. Nėries g., jau įvykdyti Štadvilių kaimo katilinės avarinės būklės kamino ardymo ir išvežimo darbai, įrengti laiptai ir pradėti pontoninės apžvalgos aikštelės Zaraso ežero Didžiojoje saloje įrengimo darbai.

„Kiek galime, miestą ir apylinkes gražiname. Nuveikta daug, bet planų dar turime“, – džiaugėsi pašnekovė, pridūrusi, kad artimiausiu metu ketinama įrengti centrinius laiptus Zarasų kapinėse ir vaikų žaidimų aikštelę Šaulių I kaime, sutvarkyti Griežto ežero paplūdimį, įrengti poilsiui tinkamą infrastruktūrą.

Iššūkiai ir problemos

Kur džiaugsmai, ten ir rūpesčiai. Netrūksta jų ir seniūnės kasdienybėje. Vienas didžiausių seniūnijos iššūkių – kelių būklė, ypač 257 km ilgio žvyrkelių, kuriuos gadina sunkiasvoris transportas. „Miškovežiai dar labiau blogina situaciją“, – apgailestavo A. Vaitonienė.

Seniūnė atkreipė dėmesį ir į gyventojų supratingumo trūkumą tvarkant žaliąsias atliekas. „Tai didžiulė problema, nes seniūnija visada geranoriškai surenka žaliąsias atliekas, kurias gyventojai palieka maišuose šalia gatvės, ant šaligatvio, nors to jie neturi teisės daryti. Bet šiemet kai kurie zarasiškiai tiesiog pradėjo elgtis piktybiškai – supjauna savo sodo šakas ir sumeta ant gatvės. Be to, maišuose kartai būna pridėta ne vien žaliųjų atliekų, bet ir plastiko, stiklo ar statybinių atliekų, kurių su žaliosiomis atliekomis priduoti negalima“, – sakė ji, primindama, kad žaliąsias atliekas gyventojai turėtų patys vežti į specialią aikštelę Statybininkų gatvėje. Žaliosios atliekos ten priimamos nemokamai.

Dar viena opi problema – vandalizmas. „Į kitas puses išsukinėti kelio ženklai, išspardytos užrašo „Zarasai“ raidės, vaikų žaidimų aikštelėse nuolat yra išplėšiama, laužoma įranga“, – vardijo pašnekovė, apgailestaudama dėl patiriamų nuostolių.

Žvilgsnis į ateitį ir kvietimas bendradarbiauti

Gyventojai į seniūniją dažniausiai kreipiasi dėl kelių būklės, ypač po miškovežių pravažiavimo, kapinių priežiūros, medžių pjovimo ir gatvių apšvietimo. Seniūnė pabrėžė, kad dėl medžių pjovimo sprendimus priima ne seniūnija, o specialiai sudaryta komisija. Seniūnija be komisijos leidimo gali pjauti tik avarinės būklės ar pavojų keliančius medžius. Pašnekovė taip pat džiaugėsi gyventojų iniciatyvumu pranešant apie pastebėtus trūkumus. „Mes labai dėkingi, kad paskambina, pasako, nes taip iškart sužinome apie problemą“, – pastebėjo A. Vaitonienė.

Nors stažas šioje pozicijoje dar nėra ilgas, seniūnė sakė, kad darbas ją labai įtraukė. „Jausmas, kad dirbu labai seniai atsirado iškart, nes kai įkrenti į šį darbą, tai tiesiog nebeiškrenti“, – teigė pašnekovė. A. Vaitonienė džiaugėsi galėdama dirbti su žmonėmis ir girdėti atgalinį ryšį, nesvarbu ar kritiką, ar pagyras.

Baigdama pokalbį, seniūnė paragino gyventojus būti aktyvesniais ir prisidėti prie seniūnijos veiklos. „Mes stengiamės ir norėtumėme, kad ir gyventojai prisidėtų, informuotų ir patys siūlytų idėjas. Turime ir devynis seniūnaičius, tad keista, kad pasiūlymų išgirstame tik vieną kitą“, – sakė ji, išreikšdama viltį, kad bendradarbiaujant pavyks padaryti dar daugiau gražių ir naudingų darbų Zarasų seniūnijos labui.

Zarasų rajono savivaldybės administracijos inf. ir nuotr.