Globalios Naujienos

Gegužės 19 d. Vilniaus rotušėje vyko Vertybių įrašymo į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą (toliau – Sąvadas) iškilmės „Tapatybės kodas“. Šiame renginyje pagerbti Lietuvos gyvojo paveldo reiškinių saugotojai, bendruomenės ir tradicijų puoselėtojai. Tarp šiemet į Sąvadą įtrauktų vertybių – ir Zarasų kraštui itin svarbi Sartų žirgų lenktynių tradicija Dusetose.

Renginį vedė žurnalistas ir LRT laidų vedėjas Kristupas Naraškevičius, susirinkusiuosius sveikino Kultūros ministerijos kancleris Lukas Alsys ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa.

Iškilmėse dalyvavo gausi Zarasų krašto delegacija: merė Nijolė Guobienė, savivaldybės administracijos direktorius Aurelijus Banys, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Šukštulienė, Zarasų kultūros centro direktorės pareigas laikinai einanti Valentina Biveinienė, Kultūros centro Dusetų dailės galerijos komanda su Alvydu Stausku priešakyje bei tradicinė kapela „Sadūnai“.

Sartų žirgų lenktynių tradicijos įrašymą į Sąvadą liudijantį sertifikatą Zarasų atstovams įteikė Lietuvos menotyrininkas, etnologas, humanitarinių mokslų daktaras Vytautas Tumėnas.

Šis įvertinimas – reikšmingas Zarasų krašto kultūrinio gyvenimo triumfas. Sartų žirgų lenktynės Dusetose yra viena ryškiausių Aukštaitijos tradicijų, jungianti istoriją, sportą, bendruomeniškumą, mugės šurmulį ir ypatingą žmogaus ryšį su žirgu. Tai reiškinys, kuris jau seniai peržengė vien sportinio renginio ribas ir tapo Dusetų bei visos Aukštaitijos tapatybės dalimi.

Manoma, kad ši tradicija kilo iš paprotinio pasivažinėjimo žirgais per Užgavėnes. Bėgant laikui ji keitėsi, augo ir tapo vienu lankomiausių žiemos renginių Lietuvoje. Šiandien „Sartai“ – tai gyvas kultūros reiškinys, kuriame susitinka žirgininkai, amatininkai, meno kolektyvai ir tūkstančiai žiūrovų. Oficialus statusas tik patvirtina: ši tradicija yra ne vien vietos šventė, bet ir visos šalies paveldo dalis, sukurta ilgamečiu Dusetų bendruomenės, kultūros darbuotojų ir entuziastų darbu.

Ypač svarbu tai, kad Sartų tradicija gyva dėl žmonių, kurie ją perduoda iš kartos į kartą. Šiame reiškinyje susipina pagarba krašto istorijai, tradiciniams amatams, muzikai ir bendram buvimui kartu. Būtent tokios gyvos, bendruomenės saugomos tradicijos ir sudaro nematerialaus paveldo esmę.

Šiemet Sąvadą iš viso papildė 13 naujų reiškinių. Kartu su Sartų lenktynėmis į jį įrašyta analoginės fotografijos tradicija, bulvinių bandų ant kopūsto lapo kepimas Lazdijų krašte, krikštų tradicija Mažojoje Lietuvoje, nėgių žvejyba Šventosios upėje, Skriaudžių kanklių muzikavimas, Trijų Karalių vaikštynės Darsūniškyje, lietuvininkų giedojimas bei žemaičių dounininkų dainavimas. Taip pat įtrauktos ir kelios išsaugojimo veiklos: etnomuzikavimo kursai Kelmėje, šventė „Marcišor“, festivalis „Gypsy Fest“ bei žirgų maudynės Anykštėnų naktigonėje.

Nuo 2017 m. kuriamame Sąvade šiuo metu yra 83 vertybės, atskleidžiančios šalies kultūros įvairovę. Šį procesą valdo Kultūros ministerija, o tvarko Lietuvos nacionalinis kultūros centras, bendradarbiaudami su specialistais ir vietos bendruomenėmis.

Zarasų rajono savivaldybės administracijos inf.