Globalios Naujienos

Rugsėjo 10 d. Zarasų rajono savivaldybėje vykusiame Zarasų rajono savivaldybės smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos (toliau – Komisija) posėdyje savivaldybės, policijos, vaiko teisių apsaugos, probacijos, socialinių paslaugų, švietimo ir nevyriausybinių organizacijų atstovai kartu su specializuotos kompleksinės pagalbos centro specialistėmis aptarė smurto artimoje aplinkoje atpažinimą, pagalbos prieinamumą Zarasų rajone, smurtinio elgesio keitimo galimybes, sisteminio persekiojimo pavojų ir femicido rizikos vertinimą.

Posėdyje pabrėžta, kad smurtas artimoje aplinkoje nėra vien fizinis veiksmas ar pavienis šeimos konfliktas. Dažnai tai yra ilgainiui stiprėjanti kontrolės sistema, apimanti psichologinį ir ekonominį smurtą, izoliavimą, grasinimus, bauginimą, persekiojimą, naudojimąsi vaikais bei kitus būdus riboti žmogaus savarankiškumą. Todėl vertinant situaciją svarbu matyti ne vieną atskirą įvykį, o visą santykių ir smurto istoriją.

Pagalba turi būti arti žmogaus

Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centro koordinatorė Regina Jacikienė pristatė specializuotos kompleksinės pagalbos centro veiklą. Centras pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims teikia Anykščių, Zarasų ir Visagino savivaldybėse. Zarasų ir Visagino gyventojams padeda vietoje dirbančios specialistės, gerai pažįstančios regiono institucijas, paslaugų sistemą ir bendruomenių ypatumus, galinčios konsultuoti ir rusų kalba.

Pasak R. Jacikienės, regionuose itin svarbu išsaugoti arti žmogaus esančią pagalbą. Vyresniems, judėjimo sunkumų turintiems ar atokiau gyvenantiems žmonėms kelionė į kitą miestą gali tapti rimta kliūtimi. Specialistės pastebi ir besikeičiantį smurto pobūdį – pasitaiko atvejų, kai prieš vyresnius tėvus smurtauja suaugę vaikai ar anūkai, taip pat kai smurtas kyla tarp kitų artimųjų.

Į specializuotos kompleksinės pagalbos centrą informacija dažniausiai patenka iš policijos, tačiau nukentėję asmenys gali kreiptis ir patys. Jiems gali būti suteiktos konsultanto, psichologo ir teisininko konsultacijos, padedama susiorientuoti, kokių socialinių, teisinių ir kitų paslaugų galima gauti konkrečiame rajone.

Sisteminis smurtas prasideda nuo kontrolės

Psichologės Vida Krasauskienė ir Laima Milovančevičė atkreipė dėmesį, kad psichologinis smurtas dažnai ilgai lieka neatpažintas. Jis gali prasidėti nuo pavydo, menkinimo, nuolatinės kritikos ar reikalavimo atsiskaityti, kur žmogus yra ir su kuo bendrauja. Vėliau gali būti ribojami ryšiai su artimaisiais, galimybė dirbti, naudotis pinigais ar savarankiškai priimti sprendimus. Tokiuose santykiuose viena pusė sistemingai siekia galios ir kontrolės, o nukentėjusiojo pasitikėjimas savimi palaipsniui silpnėja.

Posėdžio dalyviams parodyta informacinė medžiaga apie galios ir kontrolės ratą bei priežastis, dėl kurių nukentėjusiam žmogui nėra paprasta iš karto nutraukti smurtinius santykius. Sprendimą apsunkina baimė, gėda, kaltės jausmas, emocinis prisirišimas, bendri vaikai, būstas, turtiniai ir finansiniai įsipareigojimai, darbo ar transporto stoka. Specialistės pabrėžė, kad jos negali nuspręsti už nukentėjusį asmenį, tačiau gali padėti parengti saugumo planą, suteikti emocinį palaikymą ir nuosekliai lydėti priimant sprendimus.

Diskusijoje akcentuota, kad klausimas „kodėl žmogus neišeina?“ pernelyg supaprastina sudėtingą situaciją. Išėjimui reikia ne tik apsisprendimo, bet ir realių sąlygų: saugios gyvenamosios vietos, pajamų, galimybės pasirūpinti vaikais, teisinės pagalbos, transporto ir patikimo palaikymo. Ypač regionuose net kelionė į darbą ar pas specialistą gali nulemti, ar žmogus galės pradėti savarankišką gyvenimą.

Smurtas nepriklauso nuo socialinės padėties

Aptariant Zarasų rajono situaciją kalbėta ir apie smurto matomumą. Policija dažniausiai susiduria su pasikartojančiais iškvietimais, neretai susijusiais su alkoholio vartojimu. Tačiau specializuotos pagalbos centro specialistės pabrėžė, kad tai nėra visas vaizdas: smurtą patiria ir išsilavinę, dirbantys, visuomenėje gerai vertinami žmonės, tik jie dažniau vengia viešumo, nesikreipia telefonu 112 ir pagalbos ieško anonimiškai.

Specialistės teigiamai įvertino pastaraisiais metais pasikeitusį policijos pareigūnų ir socialinių darbuotojų bendravimą su nukentėjusiais asmenimis. Pasak jų, klientai dažniau pasakoja apie žmogišką, palaikantį pareigūnų požiūrį, drąsiau praneša apie apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio pažeidimus ir labiau pasitiki pagalbos sistema. Kartu pažymėta, kad konfidencialumas mažoje bendruomenėje išlieka viena svarbiausių sąlygų, padedančių žmogui ryžtis kreiptis.

Posėdyje nepamiršta, kad nuo smurto gali nukentėti ir vyrai. Jiems taip pat teikiama pagalba, tačiau visuomenėje įsitvirtinusi nuostata, esą vyrai neturi rodyti pažeidžiamumo ar kalbėti apie jausmus, gali trukdyti pranešti apie patiriamą psichologinį ar fizinį smurtą.

Pokyčių reikia ir smurtaujantiems asmenims

Komisijos nariai aptarė ir pagalbą smurtaujantiems ar smurto pavojų keliantiems asmenims. Zarasų rajone vykdoma smurtinio elgesio keitimo programa, tačiau savanoriškai į ją kreipiamasi retai. Praktika rodo, kad nemaža dalis asmenų atsisako siūlomos psichologinės ir socialinės pagalbos, o aktyviau dalyvauja tuomet, kai tai tampa teisinio proceso ar probacijos dalimi.

Psichologės pabrėžė, kad elgesio pokytis įmanomas, tačiau jam būtina paties žmogaus motyvacija ir ilgalaikis darbas. Smurtaujantis asmuo turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, mokytis atpažinti emocijas, valdyti pyktį ir spręsti priklausomybės ar kitas elgesio problemas. Atsakomybė už smurtą negali būti perkeliama nukentėjusiajam.

Femicidas – ne pavienis įvykis, o smurto eskalacijos pabaiga

Teisininkė konsultantė ir Komisijos narė Mėta Paulauskė pristatė femicido sąvoką bei paaiškino, kodėl svarbu atskirai vertinti moterų ir mergaičių nužudymus dėl su lytimi susijusių priežasčių. Diskusijoje akcentuota, kad toks nusikaltimas dažniausiai nėra netikėtas „buitinio konflikto“ padarinys. Iki jo gali tęstis kontrolė, izoliavimas, grasinimai, fizinio smurto sunkėjimas, sisteminis persekiojimas ir smurto eskalacija po santykių nutraukimo.

Tarp didelę riziką rodančių signalų įvardyti grasinimai nužudyti ar nusižudyti, smaugimas, vis dažnėjantis ir sunkėjantis fizinis smurtas, laukimas prie namų ar darbovietės, įkyrus kontaktavimas, sekimas, ginklo turėjimas ar demonstravimas, pasikartojantys apsaugos orderio pažeidimai. Ypač pavojingas gali būti laikotarpis, kai nukentėjusi moteris nusprendžia nutraukti santykius, nes tuomet kontrolę prarandantis smurtautojas gali dar labiau suaktyvinti grasinimus ir persekiojimą.

1. Paulauskė pabrėžė, kad institucijoms būtina vertinti ne pavienius epizodus, o visą smurto istoriją ir jos eskalaciją. Kaip galimos stiprintinos kryptys įvardytos standartizuotas mirtino smurto rizikos vertinimas aukštos rizikos atvejais, tarpinstitucinė komanda, bendras apsaugos planas, griežtesnis reagavimas į sisteminį persekiojimą bei pakartotinius apsaugos orderio pažeidimus, saugus santykių nutraukimo planas ir sisteminė kiekvieno galimo femicido atvejo analizė.

„Užuot klausę, kodėl ji neišėjo, turėtume klausti, kaip užtikrinti, kad išėjusi ji liktų gyva ir saugi“, – pagrindinę diskusijos mintį apibendrino M. Paulauskė.

Prevencija turi prasidėti dar mokykloje

Svarstant kitų metų prevencines priemones, pasiūlyta daugiau dėmesio skirti jaunimui. Kaip vienas iš galimų modelių aptarti vyresniųjų klasių mokiniams skirti interaktyvūs proto mūšiai apie sveikus romantinius santykius, lyčių stereotipus, aukos kaltinimą ir kontrolės požymius. Tokiu būdu paauglius būtų galima paskatinti atpažinti, kad partnerio telefono tikrinimas, draudimas bendrauti su draugais, pavydas ar nuolatinis elgesio kontroliavimas nėra meilės įrodymas.

Taip pat kalbėta apie priklausomybių ir smurto sąsajas. Alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimas ar azartiniai lošimai smurto nepateisina, tačiau priklausomybė gali stiprinti šeimos finansines, emocines ir saugumo problemas. Todėl pagalbos dažnai reikia ne tik priklausomam asmeniui, bet ir jo artimiesiems, kurie bando dengti skolas, išlaikyti šeimą ar „išgelbėti“ kitą žmogų, patys vis labiau patekdami į nesaugią situaciją.

Posėdžio dalyviai pakviesti teikti pasiūlymus Komisijos kitų metų veiklos planui. Taip pat pristatyta lapkričio 25 d. Visagine planuojama regioninė konferencija, skirta smurto prieš moteris prevencijai, šeimos gerovei, teisės aktų pokyčiams ir femicido prevencijai.

Tarpinstitucinis bendradarbiavimas – būtina veiksmingos pagalbos sąlyga

Posėdyje dalyvavo Zarasų rajono savivaldybės vicemeras Romas Dobrovolskis ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato pareigūnė Rosita Gurskaja. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centrui atstovavo koordinatorė Regina Jacikienė, psichologės Vida Krasauskienė ir Laima Milovančevičė bei teisininkė konsultantė Mėta Paulauskė.

Posėdyje taip pat dalyvavo Komisijos nariai: Zarasų rajono socialinių paslaugų centro Bendruomeninių šeimos namų socialinė darbuotoja Laura Adamonienė; Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė, laikinai einanti patarėjo Visagino mieste ir Zarasų rajone pareigas, Indrė Bičiuchina-Zubova; Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus specialistė Justina Bičiuchina-Zubova; Zarasų rajono visuomeninių organizacijų sąjungos „Apskritas stalas“ prezidentas Erikas Černovas; Zarasų rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Sigita Keršienė; Zarasų rajono savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Nijolė Bikulčienė. Mėta Paulauskė yra ir Komisijos narė.

Diskusija parodė, kad veiksmingai smurto artimoje aplinkoje prevencijai nepakanka vienos institucijos pastangų. Reikalingas nuolatinis policijos, savivaldybės, socialinių paslaugų, vaiko teisių apsaugos, probacijos, švietimo įstaigų ir specializuotą pagalbą teikiančių nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas, dalijimasis informacija bei bendras dėmesys nukentėjusio žmogaus saugumui.

Patiriant tiesioginį pavojų sveikatai ar gyvybei būtina nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.

Zarasų rajono savivaldybės administracijos inf.