Globalios Naujienos

Porų tarpusavio santykiai yra svarbi žmogaus socialinės ir emocinės gerovės dalis. Sveiki santykiai grindžiami pagarba, pasitikėjimu, emociniu saugumu ir konstruktyviu konfliktų sprendimu. Tačiau praktikoje nemaža dalis šeimų susiduria su santykių krizėmis, kurios gali peraugti į smurtą artimoje aplinkoje. Tai sudėtinga socialinė problema, turinti neigiamų pasekmių tiek nukentėjusiems asmenims, tiek visai visuomenei.

Atvejo vadyba socialiniame darbe yra viena svarbiausių priemonių koordinuojant pagalbą asmenims ir šeimoms, susiduriančioms su socialiniais sunkumais. Atvejo vadybininkas vertina situaciją, planuoja pagalbos procesą ir koordinuoja įvairių institucijų bendradarbiavimą, siekdamas užtikrinti asmens saugumą ir gerovę.

Sveikų santykių pagrindiniai principai

Sveiki partnerių santykiai grindžiami lygiavertiškumu, abipuse pagarba ir emociniu saugumu. Mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad vienas svarbiausių sveikų santykių elementų yra efektyvus bendravimas, leidžiantis partneriams atvirai išsakyti savo poreikius ir jausmus.

Pagrindiniai sveikų santykių elementai yra:

• pagarbus ir atviras bendravimas;
• gebėjimas konstruktyviai spręsti konfliktus;
• pasitikėjimas ir emocinis saugumas;
• partnerių lygybė priimant sprendimus;
• asmeninių ribų gerbimas.

Tyrimai rodo, kad poros, gebančios konstruktyviai spręsti konfliktus ir išlaikyti pagarbų bendravimą, pasižymi didesniu santykių stabilumu ir didesniu pasitenkinimu santykiais.

Smurtas artimoje aplinkoje ir jo formos

Smurtas artimoje aplinkoje yra viena rimčiausių socialinių problemų, pažeidžiančių žmogaus teises ir saugumą. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie trečdalis moterų pasaulyje bent kartą gyvenime yra patyrusios fizinį ar seksualinį partnerio smurtą.

Smurtas artimoje aplinkoje gali pasireikšti įvairiomis formomis:

• fizinis smurtas – fizinės jėgos naudojimas prieš partnerį, sukeliantis fizinę žalą;
• psichologinis smurtas – įžeidinėjimas, grasinimai, nuolatinė kritika ar manipuliacija;
• ekonominis smurtas – finansinių išteklių kontrolė, draudimas dirbti ar naudotis pinigais;
• seksualinis smurtas – prievarta ar spaudimas atlikti seksualinius veiksmus prieš savo valią;
• socialinė kontrolė ir izoliacija – partnerio atskyrimas nuo šeimos, draugų ar socialinės aplinkos.

Dažnai smurtas prasideda nuo psichologinio spaudimo ir kontrolės, kurie ilgainiui gali peraugti į fizinį smurtą.

Atvejo vadybos vaidmuo sprendžiant smurto artimoje aplinkoje atvejus

Atvejo vadyba yra koordinuotas pagalbos procesas, skirtas padėti asmeniui ar šeimai spręsti sudėtingas socialines problemas. Jeigu atvejo vadyba šeimoje jau pradėta arba proceso metu paaiškėja, kad šeimoje kyla smurto artimoje aplinkoje pavojus, smurtas įtariamas ar yra užfiksuotas, į atvejo vadybos procesą įtraukiami specializuotos kompleksinės pagalbos centrų atstovai.

Organizuojant pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatomis.

Tarpinstitucinis bendradarbiavimas

Pagalbos procese dažnai dalyvauja įvairios institucijos: policija, krizių centrai, psichologai, sveikatos priežiūros specialistai ir socialiniai darbuotojai. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas leidžia užtikrinti efektyvesnę, nuoseklesnę ir žmogaus poreikius atitinkančią pagalbą nukentėjusiems asmenims.

Prevencija ir švietimas

Svarbi atvejo vadybos dalis yra švietimas apie sveikus santykius, konfliktų sprendimo būdus ir emocinio smurto atpažinimą.

Prevencinė veikla yra viena svarbiausių priemonių mažinant smurtą artimoje aplinkoje. Socialinio darbo praktikoje taikomos įvairios priemonės:

• porų konsultavimas;
• bendravimo įgūdžių ugdymas;
• psichologinė pagalba;
• savivertės stiprinimas;
• emocinio intelekto ugdymas.

Šios priemonės padeda žmonėms geriau suprasti savo emocijas, veiksmingiau spręsti konfliktus ir kurti sveikesnius tarpusavio santykius.

Sveiki poros santykiai yra svarbus žmogaus emocinės gerovės ir saugumo pagrindas. Tačiau santykių konfliktai ir socialiniai sunkumai gali lemti smurto artimoje aplinkoje atsiradimą. Ankstyvas problemų atpažinimas, profesionali pagalba ir visuomenės švietimas apie sveikus santykius yra svarbūs veiksniai, padedantys mažinti smurtą artimoje aplinkoje ir stiprinti saugią socialinę aplinką.

Pagalbos galimybės patyrus smurtą artimoje aplinkoje

Smurtas artimoje aplinkoje daro didelę žalą žmogaus fizinei, psichologinei ir socialinei gerovei. Todėl labai svarbu, kad nukentėję asmenys žinotų, kur gali kreiptis pagalbos. Lietuvoje veikia įvairios institucijos ir organizacijos, teikiančios nemokamą teisinę, psichologinę ir socialinę pagalbą.

Lietuvoje veikia specializuotos pagalbos centrai ir pagalbos linijos, teikiančios informaciją, konsultacijas bei emocinę paramą asmenims, patyrusiems smurtą artimoje aplinkoje.

Svarbiausios pagalbos galimybės

Bendrasis pagalbos numeris – 112
Skambinti reikia esant tiesioginei grėsmei gyvybei ar sveikatai. Policija turi teisę nedelsdama reaguoti į smurto artimoje aplinkoje atvejus ir taikyti apsaugos priemones.

Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC)
Zarasų rajono gyventojams pagalbą teikia Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras, tel. 0 615 45464, 0 669 48570, el. p. anyksciumoterys@amuic.lt.

Šie centrai teikia nemokamą ir konfidencialią pagalbą smurtą patyrusiems asmenims. Pagalba apima:

• psichologines konsultacijas;
• teisinę informaciją;
• pagalbą bendraujant su institucijomis;
• emocinę paramą.

Pagalbos moterims linija – 0 800 66366
Veikia visą parą, nemokamai ir anonimiškai. Teikia emocinę ir praktinę pagalbą moterims, patiriančioms fizinį, psichologinį, ekonominį ar seksualinį smurtą.

Pagalbos vyrams linija – 0 670 00027
Skirta vyrams, patiriantiems smurtą ar norintiems pasikalbėti apie santykiuose ir šeimoje patiriamus sunkumus.

Vaikų linija – 116 111
Vaikai ir paaugliai gali anonimiškai kalbėtis apie jiems nerimą keliančius dalykus, patiriamą smurtą ar patyčias.

Svarbu pabrėžti, kad smurtą patyrę asmenys neturėtų likti vieni su savo problema. Kreipimasis pagalbos yra svarbus žingsnis siekiant atkurti saugumo jausmą, gauti reikalingą emocinę ir teisinę paramą bei pradėti gyvenimą be smurto. Socialiniai darbuotojai ir atvejo vadybininkai atlieka svarbų vaidmenį padėdami nukentėjusiems asmenims rasti tinkamą pagalbą ir koordinuodami pagalbos procesą.

Zarasų rajono socialinių paslaugų centro bendruomeninių šeimos namų socialinė darbuotoja, Zarasų rajono savivaldybės smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos narė Laura Adamonienė