Globalios Naujienos

Birželio 25 d. Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė susitiko su jaunąja tautodailininke Milena Semionovaite ir jos mokytoja Birute Andrijauskiene. Susitikimo proga – išskirtinis Milenos pasiekimas Lietuvos mokinių tautodailės konkurse „Sidabro vainikėlis“. Nacionalinėje parodoje Telšiuose Milenai skirta pirmoji vieta. Šis įvertinimas – ne tik asmeninis jaunosios kūrėjos laimėjimas. Tai ir gražus priminimas, kad tautodailė, audimas, tautinis kostiumas bei etninė kultūra gyvi tol, kol atsiranda žmonių, norinčių mokytis, kurti ir tęsti tradiciją.

Audimas, kuris tapo savastimi

Milena audimu susidomėjo 2022 metais, dalyvaudama stovykloje „Ko močiutė neišmokė“, kurios metu buvo mokomasi tradicinių amatų. Iš pradžių jai buvo pasiūlyta tiesiog pabandyti austi – atsisėsti prie staklių, paimti šaudyklę ir pajusti patį audimo procesą. Būtent tai ją ir „užkabino“.

Pasak Milenos, audime svarbu kantrybė, atidumas ir gebėjimas taisyti klaidas. Jei rašte padaroma klaida, kartais tenka ardyti jau nuaustą dalį, grįžti atgal ir viską pataisyti. Pradžioje tai gali atrodyti sudėtinga, tačiau ilgainiui kūnas ir mintys tarsi įsimena judesius – audimas tampa ne tik darbu, bet ir savotišku susikaupimo, kūrybos bei ramybės procesu.

Mergina labiausiai mėgsta austi tautinėms liemenėms skirtus audinius. Jai patinka derinti spalvas, ieškoti rašto sprendimų, interpretuoti tradicinius motyvus. Mokytoja B. Andrijauskienė pastebi, kad Milena turi gerą spalvinę pajautą ir jau geba pati priimti kūrybinius sprendimus.

Nacionalinis įvertinimas

Šių metų Lietuvos mokinių tautodailės konkurso „Sidabro vainikėlis“ nacionalinėje parodoje M. Semionovaitė pelnė pirmąją vietą. Ji konkursui pristatė tautines liemenes – darbus, kuriuose atsiskleidžia ne tik techninis audimo išmanymas, bet ir pagarba tautinio kostiumo tradicijai.

Milena „Sidabro vainikėlyje“ dalyvauja ne pirmą kartą. Prieš dvejus metus ji regioniniame ture buvo pelniusi pirmąją vietą, o respublikinėje parodoje – antrąją. Šiemet jos kūrybinis kelias atvedė iki aukščiausio įvertinimo nacionalinėje parodoje.

Kartu su diplomu jaunajai kūrėjai įteikta ir ypatinga konkurso prizinė segė. Jos aprašyme nurodoma, kad tai – atkurtas IV a. lietuviško paveldo simbolis, sukurtas pagal archeologinį radinį, aptiktą Velikuškių piliakalnyje Zarasų rajone. Tai suteikia apdovanojimui dar daugiau prasmės – Zarasų krašto jaunoji kūrėja buvo įvertinta simboliu, kurio ištakos taip pat siejamos su Zarasų žeme.

Tradicija reikalauja kantrybės

Susitikime daug kalbėta apie patį audimą – amatą, kuriame nėra skubėjimo. B. Andrijauskienė paaiškino, kad raštas audinyje atsiranda ne savaime: kiekvienas siūlas turi būti suvertas pagal numatytą raštą, o pakojos minamos tam tikra tvarka. Nuo to priklauso, kokia rašto dalis iškils audinyje.

Audimas reikalauja kruopštumo, atminties ir nuolatinio susikaupimo. Tačiau kartu tai yra ir kūryba – net laikantis tradicijos galima ieškoti spalvų, derinių, subtilių variacijų.

Kalbėta ir apie tautinio kostiumo regioninius skirtumus. Mokytoja akcentavo, kad kiekvienas Lietuvos regionas turi savitų bruožų – skiriasi spalvinė gama, raštai, sijonų dryžiai, prijuosčių puošyba, kitos detalės. Rytų Aukštaitijos kostiumas, pasak jos, pasižymi santūrumu, aiškumu ir tradicijos išlaikymu.

Merės padėka ir palaikymas

Merė N. Guobienė pasidžiaugė Milenos pasiekimu ir pabrėžė, kad tokie jauni žmonės yra labai svarbūs krašto kultūrai. Ji linkėjo Milenai saugoti savo talentą, branginti gautą apdovanojimą ir nepaleisti kūrybinio kelio, kuris jau dabar veda į reikšmingus pasiekimus.

Susitikime taip pat kalbėta apie tai, kad Zarasų rajone svarbu labiau telkti tautodailininkus, sudaryti sąlygas jiems pristatyti savo darbus, dalyvauti parodose ir konkursuose. Tautodailė gyva tik tada, kai yra ne tik pavienių kuriančių žmonių, bet ir bendruomenė, kuri juos mato, palaiko ir vertina.

Merė atkreipė dėmesį, kad jauniems kūrėjams reikia padrąsinimo, pagalbos ir matomumo. Tokie pasiekimai, kaip Milenos laimėjimas, rodo, kad Zarasų krašte yra talentingų, motyvuotų, tradicijai neabejingų jaunų žmonių.

Ateitį Milena norėtų sieti su etnine kultūra

Milena šiuo metu ruošiasi dvyliktai klasei. Ji ne tik audžia, bet ir dalyvauja etnokultūros olimpiadose, domisi folkloru, groja tradiciniais instrumentais. Paklausta apie ateities planus, mergina svarstė, kad norėtų savo studijas ir tolesnį kelią sieti su etnologija, folkloru ar etnine kultūra.

Jos teigimu, ši sritis jau tapo didele gyvenimo dalimi. Tai ne tik užsiėmimas po pamokų – tai veikla, kurioje ji jaučiasi gerai, kurioje gali kurti ir augti.

Mokytoja B. Andrijauskienė viliasi, kad Milena ir ateityje nenutols nuo audimo. Nors „Sidabro vainikėlis“ skirtas mokiniams, kūrybinis kelias gali tęstis ir toliau – suaugusiųjų tautodailininkų konkursuose, parodose, naujuose darbuose ir galbūt būsimose studijose.

Kai paveldas tampa gyvas

M. Semionovaitė – gražus pavyzdys, kad tradicija nėra tik muziejų eksponatai ar praeities pasakojimai. Ji gyva tada, kai jaunas žmogus sėda prie staklių, mokosi, klysta, taiso klaidas, derina spalvas, audžia ir savo rankomis kuria tai, kas jungia praeitį su dabartimi.

Jos pelnytas „Sidabro vainikėlio“ įvertinimas – tai ne tik diplomas ar prizas. Tai ženklas, kad kruopštumas, pagarba tradicijai ir nuoširdus darbas yra matomi bei vertinami nacionaliniu mastu.

Zarasų rajono savivaldybės administracijos inf.