Dėl įtraukiojo ugdymo finansavimo ir mokinio padėjėjų: Zarasų rajono balsas nacionalinėje diskusijoje
Zarasų rajono savivaldybės šeimos komisija (toliau – Šeimos komisija) dalyvavo Nacionalinės šeimos tarybos organizuotame nuotoliniame posėdyje, skirtame įtraukiojo ugdymo situacijai savivaldybėse aptarti. Diskusiją inicijavo Šeimos komisijos narė Irena Gaigalienė, siekdama nacionaliniu lygmeniu atkreipti dėmesį į regionuose kylančius iššūkius bei šeimų patiriamas problemas.
Susitikime savo patiriamais iššūkiais ir gerąja patirtimi dėl įtraukiojo ugdymo situacijos pasidalino savivaldybių atstovai. Susirinkę specialistai ne tik pasidalino mintimis ir pasiūlymais, bet ir leido išgryninti aktualiausius klausimus šeimos kontekste. Taip pat pažymėta, kad susitikime dalyvavo ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas, todėl buvo sudaryta galimybė savivaldybių išsakytas problemas aptarti tiesiogiai su nacionalinės švietimo politikos formuotojais.
Posėdžio metu Šeimos komisijos narė I. Gaigalienė pristatė esamą situaciją rajone. Nors bendras mokinių skaičius pastaraisiais metais mažėja, individualios pagalbos poreikis nemažėja. Dauguma specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdomi bendrosiose klasėse, todėl įtraukusis ugdymas tapo kasdiene mokyklų praktika.
Vienas pagrindinių iššūkių – mokinio padėjėjų etatų trūkumas. Didėjant sudėtingesnių specialiųjų ugdymosi poreikių atvejų skaičiui, mokinio padėjėjas tampa būtina sąlyga užtikrinti kokybišką ugdymo procesą, saugią aplinką ir realią pagalbą vaikui. Esamas etatų skaičius ne visais atvejais leidžia užtikrinti individualią pagalbą visose klasėse, kuriose ji reikalinga.
Diskusijoje taip pat akcentuotas finansinis aspektas – mokinio padėjėjų pareigybių finansavimas didele dalimi tenka savivaldybės biudžetui. Tai sudaro papildomą finansinę naštą ir apsunkina galimybes užtikrinti pakankamą pagalbos apimtį. Dalyviai sutarė, kad siekiant realiai įgyvendinti įtraukiojo ugdymo principus, būtina stiprinti valstybės vaidmenį ir ieškoti tvarių finansavimo sprendimų nacionaliniu lygmeniu.
Nuotolinio susitikimo metu savivaldybių atstovai dalijosi gerąja patirtimi, įvardijo praktinius sunkumus ir diskutavo apie galimus sisteminius sprendimus. Pabrėžta, kad vaiko teisė į tinkamą pagalbą ugdymo procese turi būti užtikrinama vienodomis sąlygomis visoje šalyje, nepriklausomai nuo savivaldybės finansinių galimybių.
Šeimos komisija ir toliau aktyviai dalyvaus nacionalinėse diskusijose, siekdama, kad šeimų interesai ir vaikų poreikiai būtų nuosekliai atstovaujami formuojant valstybės švietimo politiką.
Susitikimo dėka Nacionalinė šeimos taryba parengs rekomendacijas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, kuriose bus apibendrintos savivaldybių išsakytos problemos, gerosios praktikos pavyzdžiai ir siūlomi sisteminiai sprendimai. Rekomendacijose numatoma akcentuoti būtinybę tobulinti įtraukiojo ugdymo finansavimo modelį, aiškiau reglamentuoti mokinio padėjėjų funkcijas bei užtikrinti tvarų ir pakankamą jų finansavimą iš valstybės biudžeto.
Taip pat bus siūloma įvertinti realų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių skaičių savivaldybėse ir atitinkamai koreguoti tikslinių dotacijų paskirstymo principus, kad finansavimas atlieptų ne tik bendrą mokinių skaičių, bet ir individualios pagalbos poreikio mastą. Tikimasi, kad šios rekomendacijos prisidės prie nuoseklesnės ir vienodesnės įtraukiojo ugdymo politikos įgyvendinimo visoje šalyje bei sumažins finansinę naštą savivaldybėms, kurios šiuo metu prisiima didelę atsakomybės dalį.
Šeimos komisijos inf.
