Naujienų migravimo testas

Zarasai vis dar saugo atmintį apie tragišką Lietuvos karininko, pulkininko leitenanto Igno Kazimiero Pašilio (1897-11-26–1941-06-24) likimą. Jo garbei čia pavadinta gatvė, ant Zarasų rajono savivaldybės pastato įrengta atminimo lenta, žyminti vietą, kur 1941 m. birželio 24 d. sovietų buvo nužudytas karininkas.

Šįkart Zarasuose atsilankė iš Kanados atvykusi I. Pašilio anūkė Rauda su vyru ir jos dukra Kristina su vyru, gyvenantys Australijoje. Viešnios pasidalijo šiltais prisiminimais apie savo šeimą – senelę Eleną Pašilienę, taip pat mamą Danutę, I. Pašilio dukterį.

Svečius Zarasų rajono savivaldybės administracijoje priėmė merė Nijolė Guobienė. Viešnios domėjosi miestu, jo istorija, apžiūrėjo savivaldybės administracijos pastatą, kur įamžinta jų protėvio atmintis. Anūkė Rauda puikiai kalba lietuviškai, proanūkė Kristina – supranta lietuvių kalbą. Pasakojo, kad lietuviškumas joms visada buvo savaime suprantamas, nors šeimos istorijoje susipynė ir latviškos šaknys.

Rauda pasakojo, kad šeimos atmintyje giliausiai įsirėžė ne tik senelio žūtis, bet ir dramatiškos jo palaikų paieškos. 1941 m. kovo 13 d. I. Pašilys kartu su žmona Elena buvo sovietų suimti ir uždaryti į Zarasų kalėjimą. Ten karininkas praleido kelis mėnesius, kol kilus Vokietijos–Sovietų Sąjungos karui, 1941 m. birželio 24 d., kalėjimo kieme buvo sušaudytas ir sudegintas.

Po gaisro kalėjimo griuvėsiuose buvo rasta tik kaulų dalis, sudegusių drabužių likučiai ir apdegęs laikrodis. Būtent pagal šį laikrodį, taip pat vyro žiedą, jo žmona Elena atpažino palaikus. Nepaisydama didžiulio skausmo, E. Pašilienė sugebėjo palaikus surinkti ir slapta perduoti į Kauno karo muziejų, kur jie daugelį metų buvo saugomi sandėlyje. Tik po daugiau nei pusės amžiaus, 1995 metais, Kanadoje gyvenantys anūkai sugrąžino senelį į šeimą – I. Pašilio urna perkelta į Torontą ir palaidota šalia žmonos Elenos bei uošvės Kotrynos Rilienės Šv. Jono lietuvių kapinėse Misisaugoje.

I. Pašilio gyvenimas liudija dramatišką XX amžiaus Lietuvos istoriją. Gimęs Kvėdarnoje, jis kovėsi tiek Rusijos, tiek Lietuvos kariuomenėse, 1936–1940 m. buvo Zarasų apskrities karo komendantas ir apskrities šaulių rinktinės vadas. Už nuopelnus apdovanotas Vytauto Didžiojo V laipsnio ordinu, Šaulių žvaigždės ordinu bei kitais apdovanojimais.

Artimųjų viešnagė Zarasuose – tai gyvas tiltas tarp istorijos ir dabarties, liudijantis, kad net ir po daugelio metų Igno Pašilio atminimas gyvas ne tik Zarasų krašte, bet ir jo šeimos širdyse visame pasaulyje.

Zarasų rajono savivaldybės administracijos inf. ir nuotr.