Parengtas skaitmeninis Lietuvoje įrengtų renatūralizacijos priemonių žemėlapis
Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus specialistai parengė skaitmeninį žemėlapį, kuriame pažymėtos Lietuvos upėse ir upeliuose įrengtos švelniosios renatūralizacijos priemonės, skirtos upių ir upelių ekologinei būklei gerinti.
2017–2022 m. Aplinkos apsaugos agentūra įgyvendino švelniosios renatūralizacijos priemones, kurios buvo pritaikytos net 1500 km vandens ruožų. Šios priemonės įrengtos taip, kad nekeistų vagos trajektorijos ir nesukeltų didelės krantų erozijos, nepažeistų gretimų privačių sklypų, nesutrikdytų drenažo sistemų darbo, netrukdytų drenažo priežiūros darbams, nesumažintų upės vagos pralaidumo maksimalių debitų laikotarpiu (liūčių, tirpsmo metu), kritiškai nesumažintų vagos ir šlaitų priežiūros galimybių ir nesudarytų kliūčių žuvų ar kitų gyvūnų migracijai.
Žemėlapyje galima sužinoti renatūralizuoto upės ruožo pavadinimą ir koordinates, pateikiama išsami informacija apie įgyvendintas renatūralizacijos priemones, jų kiekius bei apie tai, kiek priemonių įdiegta konkrečioje savivaldybėje.
Švelnioji renatūralizacija – būdas pagerinti upių ir upelių ekologinę būklę
Švelnioji renatūralizacija – tai priemonės, skirtos pagerinti sureguliuotų upių ir upelių ekologinę būklę. Jas taiko daugelis ES šalių, taip pat ir Lietuva.
Lietuvoje XX a. 7–9 dešimtmečiais, siekiant kuo didesnius žemės plotus pritaikyti žemės ūkiui ir padidinti dirbamų laukų našumą, upės ir upeliai buvo intensyviai reguliuojami, gilinami, tiesinami ir pertvarkomi. Nemažai upelių paversta grioviais, skirtais kuo greičiau nuleisti vandenį iš melioracijos sistemų.
Intensyvūs melioracijos procesai ilgainiui padarė reikšmingą neigiamą poveikį Lietuvos upių ekosistemoms. Upelių reguliavimas ir jų pavertimas melioracijos grioviais iš esmės pakeitė natūralius vagų procesus, upių vandens balansą, smarkiai sumažino gamtinių buveinių, vandens augalų, dugno gyvūnijos ir žuvų įvairovę bei gausumą. Suprastėjo ir natūralus upelių apsivalymas, todėl daugumos ištiesintų upių vandens kokybės rodikliai neatitinka geros ekologinės būklės reikalavimų.
Upių ir upelių ekologinei būklei gerinti sureguliuotose upėse taikomos vadinamosios švelniosios renatūralizacijos priemonės: sraunumų, užutekių, duburių ir slenksčių formavimas upės vagoje, vagos skerspjūvio pakeitimai naudojant natūralias gamtines medžiagas, tokias kaip akmenys, gargždas, mediena. Prie renatūralizacijos priemonių priskiriamas ir medžių sodinimas vagų šlaituose ar pakrantėse, upės tėkmės įvairovės formavimas.
Su žemėlapiu galima susipažinti čia.
Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus inf.