Darbiniame susitikime su švietimo įstaigų vadovais – dėmesys pagarbiai komunikacijai, ugdymo kokybei ir metų ataskaitoms
Zarasų rajono savivaldybės administracijoje sausio 14 dieną vykusiame susitikime dalyvavo rajono švietimo įstaigų vadovai, Zarasų rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) merė Nijolė Guobienė, vicemeras Romas Dobrovolskis, merės patarėja Simona Matusevičiūtė bei Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Sigita Keršienė ir skyriaus specialistai. Susitikime aptartos komunikacijos problemos, ugdymo kokybės klausimai, pedagoginės etikos svarba, taip pat metinių veiklos ataskaitų rengimo terminai, apimtis ir pateikimo tvarka bei vadovams keliamos naujos metinės užduotys.
Pagarba vaikui – ugdymo kokybės pradžia
Susitikimo pradžioje Savivaldybės merė akcentavo, kad dėl švietimo sistemos rajone sulaukia daug gyventojų pastabų ir nusiskundimų. Jos teigimu, dalis skundų susiję ne tiek su veiklos nusižengimais, kiek su pedagogų laikysena ir santykiu su vaiku bei jo šeima.
Merė ragino pedagogus ir vadovus netoleruoti situacijų, kai vaikai ar jų tėvai yra viešai žeminami, o mokinio socialinė aplinka tampa etikete. „Nežeminkit vaikų ir jų tėvų. Vaikas nėra kaltas dėl savo tėvų ydų“, – kalbėjo merė, primindama girdėtus pavyzdžius, kai mokiniams priekaištaujama dėl šeimos problemų. Jos vertinimu, tokie pasakymai ne tik žeidžia, bet ir griauna pasitikėjimą mokykla kaip saugia erdve.
Atskira tema tapo „kitokių“ vaikų priėmimas – ypač hiperaktyvių, judrių mokinių. Merė pabrėžė, kad aktyvumas nėra nei negalios, nei „blogumo“ požymis: „Jeigu vaikas hiperaktyvus – tai dažnai yra intelektas ir žinios, tik kitokia išraiška.“ Todėl mokyklos užduotis – padėti atsiskleisti potencialui, o ne slopinti elgesį vien dėl to, kad jis nepatogus.
Komunikacija: kai problema kyla ne iš turinio, o iš tono
Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja S. Keršienė daug dėmesio skyrė komunikacijai – kaip kasdieniam įrankiui, kuris gali ir spręsti, ir kurti konfliktus. Jos teigimu, neretai „problemos kyla dėl nieko, tiesiog dėl netinkamai pasirinktos komunikacijos išraiškos, kai situaciją užvaldo emocijos, o tikslu tampa ne klausimo išsprendimas, bet „savo tiesos įrodymas“.
Vedėja kvietė mokyklų vadovus ieškoti būdų, kad tėvai taptų partneriais, net jei kartais jie bando manipuliuoti situacija. Ši nuostata susitikime buvo papildyta ir merės akcentu: Savivaldybė negali padėti šeimoms, jei mokyklos vadovai problemą neigia ar ją „uždaro“ viduje. Buvo pabrėžta, kad įstaigos vadovo vaidmuo čia esminis – jis turi išgirsti bendruomenę, atpažinti rizikas, laiku reaguoti ir, svarbiausia, neleisti konfliktui augti iki kreipimosi į ministeriją.
Praktiniais pavyzdžiais aptarta, kaip smulkūs, neapgalvoti pasakymai ar demonstratyvi laikysena (neužmezgamas akių kontaktas, kalbėjimas „iš viršaus“, iš anksto suformuotas kaltininko įvaizdis) tampa barjeru, kuris užkerta kelią susitarimui net tada, kai mokyklos pusė turi argumentų ir laikosi tvarkų.
Vadovo profesionalumas ir etika – konfliktų „temperatūros“ reguliatorius
Kalbėta ir apie vadovų atsakomybę viduje: vadovas turi išlaikyti profesionalų atstumą, neturėti „draugų“ ar favoritų tarp pavaldinių, nes bendruomenė tai mato ir vertina kaip neteisybę. Merė akcentavo, kad palankumas atskiriems darbuotojams, toleruojant pareigų neatlikimą ar nepagrįstą atlygio gavimą, ilgainiui ardo įstaigos mikroklimatą ir kelia pasitikėjimo krizę.
Šiame kontekste įvardintas ir steigėjo vaidmuo: Savivaldybė yra steigėjas, todėl už situaciją švietimo įstaigose tenka atsakomybė ir Savivaldybės vadovams. Tačiau kartu pabrėžta, kad pirmoji atsakomybės linija – įstaigos vadovas, kuris privalo matyti problemas anksčiau, nei jos tampa „garsios“.
Metinės veiklos ataskaitos: aiškūs terminai, aiškus turinys, aiškus pateikimas
Didelė susitikimo dalis skirta metinėms vadovų veiklos ataskaitoms ir dokumentų tvarkai.
Aptarti vadovo ir įstaigos ataskaitų parengimo ir pateikimo klausimai:
- vadovų veiklos ataskaitos turi būti parengtos ir viešai paskelbtos iki sausio 20 dienos;
- ataskaita teikiama mokyklos tarybai, kuri ją įvertina per 15 dienų;
- bendruomenės nariai turi teisę per 10 dienų pateikti mokyklos tarybai siūlymus dėl vertinimo, o ne dėl pačios ataskaitos turinio;
- susitarta dėl apimties: aprašomoji dalis turi būti koncentruota – nuo 3 iki 5 lapų, vengiant „biblijos“ principo (įsakymų numerių, visų programų ir detalių vardijimo);
- sutarta dėl pateikimo būdų ir datų;
- sutarta, kad jei per viešinimo laikotarpį pastebimos smulkios klaidos (gramatinės, neesminės faktinės, kurios nekeičia turinio esmės), jos gali būti pataisomos, tačiau negali atsirasti „iš esmės“ nauja ataskaita, kurią vertintų kitaip informuota bendruomenė.
Naujos užduotys vadovams: ne ūkis, o kokybės pokytis
- Keršienė priminė, kad metinės vadovų užduotys neturėtų būti orientuotos į ūkinės veiklos gerinimą, finansinių išteklių paiešką (taupymą) ar pan., kadangi išteklių valdymas vertinamas kaip gebėjimas atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Aptariant užduočių formavimą, priminta, kad užduotys siejamos su švietimo įstaigos metinio veiklos plano priemonėmis ir su įstaigos vidaus administravimu bei veiklos efektyvumo didinimu:
- bent viena užduotis, susijusi su švietimo įstaigos veiklos kokybės pokyčiais, ir
- bent viena užduotis, susijusią su įstaigos veiklos efektyvumu.
Taip pat pasiūlyta, kad vadovai teikdami ataskaitą pateiktų ir jų siūlomas nustatyti užduotis 2026 metams, o galutinis variantas bus sutartas Savivaldybėje vertinimo pokalbiuose.
Susitikime vadovai informuoti apie vykstančias derybas su švietimo darbuotojų profesinėmis sąjungomis.
Taip pat aptarti einamieji klausimai – elektroninių cigarečių („veipinimo“) problema mokyklose ir bendradarbiavimas su policija, kai kuriais atvejais susiduriant ir su tėvų pasipriešinimu.
Susitikimo žinutė vadovams – aiški: kalbėkite tiesiai, veikite laiku, laikykitės profesionalumo
Susitikimo pabaigoje merė priminė, kad Savivaldybė, kaip steigėjas, prisiima atsakomybę už tai, kas vyksta įstaigose, tačiau tam reikalingas atviras ir savalaikis vadovų įsitraukimas. Vadovai raginti apie problemas kalbėti tiesiai, o ne laukti, kol situacija taps vieša ar pasieks ministerijos lygmenį. Kartu dar kartą akcentuota vadovų pareiga kurti skaidrią, saugią ir pagarbią aplinką – tiek vaikams, tiek tėvams, tiek darbuotojams.
Šis susitikimas parodė, kad švietimo sistemos kokybė rajone vertinama ne vien pagal dokumentus ar rezultatų lenteles. Ji prasideda nuo kasdienių pasirinkimų: kaip kalbame, kaip girdime, kaip reaguojame, ir ar gebame išlikti profesionalūs tada, kai emocijos – aukščiausios.
Zarasų rajono savivaldybės administracijos inf.