Informacija apie išorinės reklamos įrengimą ir viešuosius užrašus
Reklaminės veiklos subjektai, projektuodami, įrengdami ir skleisdami išorinę reklamą, privalo būti susipažinę su atsakomybe ir reklamos naudojimo priežiūros Lietuvos Respublikoje teisiniais pagrindais.
Kviečiame reklamos subjektus susipažinti su pagrindiniais reikalavimais planuojant įrengti reklamą.
TEISINIAI PAGRINDAI
- Lietuvos Respublikos Konstitucija.
- Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.
- Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas.
- Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas.
- Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas.
- Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas.
- Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas.
- Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 „Dėl Išorinės reklamos taisyklių patvirtinimo“.
- Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. N-5(136) „Dėl viešosios informacijos ne valstybine kalba pateikimo“.
- Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2004 m. vasario 2 d. nutarimas Nr. N-2(91) „Dėl Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklių patvirtinimo“.
- Zarasų rajono savivaldybės mero 2024 m. spalio 30 d. potvarkis Nr. P-531 „Dėl Leidimų įrengti išorinę reklamą Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Pagrindinis teisės aktas, siekiantis užtikrinti vartotojų informavimą apie prekes ir paslaugas, ginti vartotojų teises ir teisėtus interesus, saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę, skatinti reklamos savitvarką ir sudaryti sąlygas reklaminei veiklai plėtoti, išaiškinantis labai įvairias sąvokas – Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas.
Būtent šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama, kas tai yra iškaba: „11. Iškaba – ant ar prie reklamos davėjo buveinės pastato arba reklamos davėjo prekybos ar paslaugų teikimo vietoje ar prie jos įrengiama speciali išorinės reklamos pateikimo priemonė, ant kurios ar kurioje pateikiama informacija: reklamos davėjo pavadinimas ir (arba) reklamos davėjo prekybos ar paslaugų teikimo vietos pavadinimas (parduotuvė, viešbutis, kirpykla ir kt.), ir (arba) parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pavadinimas (avalynė, automobilių remontas ir kt.). Iškaba taip pat laikoma tokios informacijos pateikimo vieta ant reklamos davėjo buveinės arba prekybos ar paslaugų teikimo vietos pastato sienos, langų ar durų. Be nurodytos informacijos, iškaboje gali būti pateikiami prekių ženklas, logotipas, emblema, darbo laikas, reklamos davėjo vardas, pavardė.“
2 straipsnio 2 dalyje aptarta išorinė reklama.
„Išorinė reklama – reklama, kurios įvairios specialios (stendai, skydai, stulpai, vitrinos ir pan.) ir pritaikytos (pastatų sienos, langai, durys, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės, oro balionai ir pan.) pateikimo priemonės yra ne patalpose. Išorine reklama taip pat laikoma:
1) reklama, kurios pateikimo priemonės yra patalpose (vitrinose, langų ir (arba) durų vidinėse pusėse), tačiau ji yra matoma iš lauko pusės;
2) iškaboje pateikiama informacija.“
2 straipsnio 8 dalis nurodo, kad „Reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens komercine-ūkine, finansine ar profesine veikla, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą (...)“.
4 straipsnyje teigiama: „Rašytiniam ir garsiniam reklamos tekstui taikomi Valstybinės kalbos įstatymo nustatyti reikalavimai“.
12 straipsnio (Išorinės reklamos įrengimo reikalavimai) 5 punktas: „Išorinė reklama turi būti įrengiama vadovaujantis projektavimą, statybą, kultūros paveldo objektų ir kraštovaizdžio apsaugą, teritorijų planavimą ir valstybinės kalbos vartojimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis, savivaldybės institucijos patvirtintais išorinės reklamos specialiaisiais planais ar bendraisiais teritorijų planavimo dokumentais ir (ar) juose nustatytais išorinės reklamos įrengimo reglamentais.“
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnis nustato, kad „valstybinė kalba – lietuvių kalba.“
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 17 straipsnis nustato, kad „Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba. Valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose.“
23 straipsnis teigia, kad „Visi viešieji užrašai turi būti taisyklingi“.
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 34 straipsnis teigia: „Viešoji informacija rengiama ir skleidžiama valstybine kalba ar kitomis kalbomis, vadovaujantis Valstybinės kalbos įstatymu, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimais. Radijo ir (ar) televizijos programos, transliuojamos nelietuvių kalba, turi būti verčiamos į valstybinę kalbą arba rodomos su lietuviškais subtitrais, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus.“
„1. Tarptautinio bendravimo reikmėms viešoji garsinė ir rašytinė informacija, įskaitant viešuosius užrašus, transporte, muitinėse, viešbučiuose, bankuose, turizmo agentūrose, taip pat reklamos elementuose greta valstybinės kalbos gali būti teikiama ir užsienio kalbomis. Viešaisiais užrašais laikoma rašytinė informacija, esanti viešojoje erdvėje ir (arba) skirta visuomenei informuoti“.
- Rašytinė ir garsinė informacija kitomis kalbomis neturi būti išsamesnė, o jos rašytinių tekstų formatas negali būti didesnis negu tekstų valstybine kalba.“
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas teigia, kad vartotojas turi teisę „gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes, teikiamas paslaugas“.
To paties įstatymo 5 straipsnis (Informacijos pateikimas vartotojams) skelbia, kad:
„1. Gamintojas, pardavėjas, paslaugos teikėjas vartotojams privalo valstybine kalba suteikti Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją ir teisės aktų nustatyta tvarka ženklinti prekes. Kituose įstatymuose gali būti nustatyta gamintojo, pardavėjo, paslaugos teikėjo pareiga Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją vartotojams pateikti valstybine ir kita kalba.
- Valstybinė kalba privaloma visuose vartotojams skirtuose viešuosiuose išoriniuose ir vidiniuose prekybos ir paslaugų teikimo vietų užrašuose, įskaitant prekybos ir paslaugų teikimo vietų pavadinimus.“
Labai svarbu žinoti ir Lietuvos Respublikoje steigiamų įmonių, įstaigų ir organizacijų, jų filialų simbolinių pavadinimų darymą ir rašymą. Rengiant reklamų projektus tai turi didelę reikšmę.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2004 m. vasario 2 d. nutarimas Nr. N-2(91) „Dėl Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklių patvirtinimo“ būtent kaip turėtų būti sudaromi pavadinimai ir reglamentuoja 4–7 nutarimo punktai:
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato įvairias atsakomybes, tame tarpe ir įvairias patiriamas žalas dėl klaidinančios reklamos.
6.301 straipsnis. Klaidinančios reklamos samprata
- Pagal šį skirsnį klaidinančia reklama laikoma bet kokios formos ir bet kokiomis perdavimo priemonėmis skleidžiama su ūkine komercine, finansine ar profesine veikla susijusi informacija, kuria siekiama skatinti prekių ar paslaugų, įskaitant nekilnojamuosius daiktus, teises ir pareigas, pardavimą (teikimą), kai ji bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kai dėl jos klaidinančio pobūdžio atsirado žalos.
6.302 straipsnis. Atsakomybės subjektas
- Už žalą, atsiradusią dėl klaidinančios reklamos, atsako reklamos davėjas, reklamos gamintojas, reklamos tarpininkas arba reklamos skleidėjas.
- Reklamos davėjas atsako, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės.
- Reklamos gamintojas, tarpininkas ar skleidėjas atsako už dėl klaidinančios reklamos atsiradusią žalą tik tuo atveju, jeigu jie žinojo ar turėjo žinoti, kad reklama yra klaidinanti, arba vartotojai klaidinami dėl jų veiksmų gaminant ar skelbiant reklamą, arba reklamos gamintojas, tarpininkas ar skleidėjas neįrodo, kas buvo reklamos davėjas (gamintojas).
6.303 straipsnis. Atsakomybės sąlygos
Šio kodekso 6.302 straipsnyje nurodyti asmenys atsako už žalą, atsiradusią dėl klaidinančios reklamos, jeigu neįrodo, kad paskleista informacija atitinka tikrovę ir kad dėl informacijos turinio arba jos paskelbimo ir atsiradusios žalos nėra jų kaltės.
Už tam tikrų teisės aktų nuostatų nesilaikymą taikoma ir administracinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso atitinkami straipsniai numato:
144 straipsnis. Reklamos naudojimo reikalavimų ir draudimų nesilaikymas
- Išorinės reklamos įrengimo draudimų ir reikalavimų nesilaikymas užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų.
- Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme nustatytų kitų reklamos naudojimo reikalavimų ir draudimų nesilaikymas (išskyrus šio kodekso 145 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus) užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų.
- Šio straipsnio 1, 4 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.
497 straipsnis. Valstybinės kalbos nevartojimas
- Valstybinės kalbos nevartojimas juridinių asmenų antspauduose, spauduose, blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose viešuose užrašuose užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo aštuoniasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.
- Valstybinės kalbos nevartojimas Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų pavadinimuose ir jų aprašuose, Lietuvoje parduodamų prekių naudojimo (vartojimo) instrukcijose užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
- Šio straipsnio 1, 2 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų.
498 straipsnis. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų ir Valstybinės kalbos inspekcijos pareigūnų nurodymų nevykdymas
- Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo klausimais ir Valstybinės kalbos inspekcijos pareigūnų nurodymų dėl valstybinės kalbos vartojimo nevykdymas užtraukia įspėjimą arba baudą juridinių asmenų vadovams, kitiems atsakingiems asmenims arba kitiems nutarimų arba nurodymų nevykdantiems asmenims nuo devyniasdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų.
- Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų eurų.
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymas Nr. 4-670 „Dėl Išorinės reklamos taisyklių patvirtinimo“ nustato išorinės reklamos įrengimo bendruosius reikalavimus, Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytoms iškaboms keliamus reikalavimus, leidimų įrengti išorinę reklamą (toliau – leidimas) išdavimo, atsisakymo juos išduoti, įspėjimo apie galimą leidimo galiojimo panaikinimą ir leidimų galiojimo panaikinimo tvarką, savivaldybių, kurių teritorijoje įrengiama išorinė reklama, merų ar jų įgaliotų savivaldybių administracijų įgaliojimus.
Leidimų išorinei reklamai išdavimo tvarka Zarasų rajone aptarta Leidimų įrengti išorinę reklamą Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje išdavimo tvarkos apraše, patvirtintame Zarasų rajono savivaldybės mero 2024 m. spalio 30 d. potvarkiu Nr. P-531 „Dėl Leidimų įrengti išorinę reklamą Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Taip pat teikiama paslauga „Leidimo įrengti išorinę reklamą ar keisti spalvinį ar grafinį jos vaizdą savivaldybės teritorijoje išdavimas, galiojimo panaikinimas“, kuri aprašyta Zarasų rajono savivaldybės svetainėje ir pasiekiama
Informaciją parengė
Dokumentų valdymo skyriaus vedėja Audronė Sažinienė
Informacija atnaujinta 2025-06-12 08:38